Lietuvių tautos atmintyje kiekvienais metais su širdies skausmu atgyja birželio 14 - oji, kada 1941 metais prasidėjo masiniai trėmimai. Sovietų teroras buvo atviras ir suplanuotas tautos naikinimas, genocidas, jis tęsėsi pokario metais ir iššaukė dešimtmetį trukusį partizaninį karą.

 

Gedulo ir vilties dieną sutelktai pažymėjo Ariogalos gyventojai. Prieš 12 - tą valandą nuo miesto kultūros namų per miestą žygiavo Ariogalos 13 - osios kuopos šauliai (vadas Andrius Bautronis) ir meno kolektyvai į Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčią, kur šv. Mišias už mirusius ir gyvuosius tremtinius aukojo klebonas Gintautas Jankauskas.

 

– Šiandien Lietuva prisimena Gedulo ir vilties dieną. Lenkia galvas prieš nekaltai nužudytuosius ir didvyriškai kentėjusius, - sakė klebonas. – Ji primena kančių, pažeminimų ir nesužlugusios vilties kelią, kurį per pusę amžiaus nuėjo Lietuva. Tai kalba uždegtos žvakutės prie žmonių užkasimo ir išniekinimo vietų, iškeltos žemyn palinkusios gedulo kaspinais perrištos valstybinės vėliavos. 1941 metų birželio 14 - oji amžiams paliks mūsų tautos ir valstybės istorijoje kaip didžiausios tragedijos diena.

 

Po šv. Mišių masinė kolona su meno kolektyvais pasiekė tremtinių kapines, kur prie paminklo „Lietuvos kankiniams“ buvo padėtos gėlės ir žuvusieji tremtyje žmonės buvo pagerbti tylos minute.

 

Kultūros namų vadovė Rasa Sadauskienė pasakė kalbą, skirtą Gedulo ir vilties dienai paminėti.

– Nuo tremties nukentėjo įvairių tautybių šalies žmonės, kurie turėjo savo įsitikinimus, mylėjo Tėvynę, buvo darbštūs ir ištikimi savo idealams. Iš viso per 1940 - 1953 m. iš Lietuvos į tremtį ir lagerius buvo išvežta daugiau nei 280 tūkstančių žmonių. – Jų auka įpareigoja mus saugoti žmogiškąjį orumą ir visuomet siekti teisingumo. Tegu ši vilties dvasia leidžia tikėti, kad daugiau nepasikartos žiaurumo, negailestingumo, neteisybės, tautos genocido akcijos.

 

 Prie paminklo „Lietuvos kankiniams“ nuskambėjo kaimo kapelos ir liaudiškos muzikos ansamblio atliekamos dainos „Leiskit į Tėvynę“, „Auksinė vasara“, „Brangiausia Žemė“.

 

Savo skaudžiais prisiminimais pasidalino tremtinė Janina Andrijaitienė.