Prieš 70 metų prasidėjo tragiškiau­sia Lietuvos istorija – masiniai nekaltų žmonių trėmimai į Sibiro amžino įšalo žemę. Per ilgus pokario trėmimo me­tus Lietuva neteko 280 000 žmonių. Tai buvo žiaurios susidorojimo su lietuvių tauta akcijos, pradėtos 1941 m. birželį, tęsinys.

 

Rugpjūčio 2-ąją nuo ankstyvo ryto Ariogalos miestas buvo apimtas šur­mulio. Riedėjo automobilių virtinės, vaikštinėjo ir šnekučiavosi pasipuošu­sių žmonių būriai, gatves užliejo pučia­mųjų orkestro muzika.

 

10 valanda. Prie Ariogalos šv. arkang. Mykolo parapijos bažnyčios išsi­rikiavo daugiatūkstantinė margaspalvė kolona. Jos priekyje su Lietuvos Respu­blikos vėliava – Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, karinis pučiamųjų orkestras, šauliai, skautai, tremtiniai, politiniai kaliniai, Laisvės kovų dalyviai. Iškilmingai miesto cen­trine Vytauto gatve žygiavusi kolona pasuko į šventiškai padabintą Dubysos slėnį.

 

Keliama sąskrydžio vėliava. Giedamas Lietuvos himnas. Latvijos, Estijos atstovai pakelia savo valstybių vėliavas, skamba šių valstybių himnai. Šventės vedėjai Loreta Mukaitė-Sungailienė ir Stanislovas Kavaliauskas skelbia tylos minutę kritusiems už Lietuvos laisvę, iš tremties negrįžusiems, nukankintiems ir nužudytiems mūsų tautos sesėms ir broliams.

 

Lietuvos kariuomenės Garbės sargy­bos kuopos kariai, LPKTS atstovai, šau­liai išnešė gėles į Ariogalos kapines, prie Kankinių memorialo.

 

Šv. Mišias UŽ TĖVYNĘ aukojo arki­vyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Ariogalos klebonas Gintautas Jankauskas, Betygalos kle­bonas Viktoras Aukštakalnis, Kauno kurijos kancleris, monsinjoras Adolfas Grušas. Skambėjo šv. giesmės, kurias giedojo profesionalus ir jungtinis cho­rai.

 

Arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pažymėjo, kad sąskrydžio dalyviai Ariogaloje kasmet sugrįžta į jaunystės dienas, prisimindami skau­džius tremties metus, sovietų valdžios vykdytą lietuvių tautos fizinį ir dvasi­nį genocidą. S. Tamkevičius 1947 m. birželį vykusius masinius trėmimus, tautos tragizmą pavadino JUODUOJU BIRŽELIU.

 

Po šv. Mišių vyko šventės atidary­mo ceremonialas. Sąskrydžio dalyviai džiaugsmingai sutiko bėgikus, kurie atnešė Amžinąją ugnį. LPKTS valdybos narys Povilas Jakučionis uždegė sąskrydžio aukurą. Taip pagerbti tautos laisvės kovų dalyviai, žuvę rezistencijos metais. Šį simbolinį aktą sutvirtino Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos

kuo­pos karių salvės: už Tėvynę Lietuvą, už Lietuvos partizanus, už visus Lietuvos tremtinius, politinius kalinius ir laisvės kovotojus.

 

Skelbiamas Lietuvos Respublikos Pre­zidentės sveikinimas, kuriame ji išreiš­kė pagarbą tremtiniams, kentėjusiems už Lietuvos laisvę, išreiškusiems pasiau­kojamą meilę Tėvynei, sugebėjusiems išsaugoti moralines ir tautines vertybes. Prezidentė palinkėjo prasmingų darbų Tėvynės labui, ragino branginti laisvę, kalbą, linkėjo visiems stiprybės ir svei­katos.

 

Sąskrydžio dalyvius sveikino LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas. Jis savo kalboje pabrėžė, jog LPKTS nuolat stengiasi, kad buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, partizanai aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime. Dubysos slėnyje galingai ir jaudinančiai suvilnijo Jungtinio tremtinių ir politinių kalinių choro dainos: solistas, profesorius Vy­tautas Juozapaitis padainavo ŠAUKIU AŠ TAUTĄ ir ariją iš Vytauto Klovos operos PILĖNAI.

 

Būreliais susėdę šventės dalyviai vaiši­nosi atsivežtomis gėrybėmis ir maloniai bendravo, klausėsi liūdnų ir linksmų pasakojimų, dainavo jaunystės dainas. Šis nuostabus sambūris skleidė dvasios šviesą ir gėrį. Pasveikinti sąskrydžio da­lyvių atvyko Europos Parlamento narys

Gabrielius Landsbergis, seimo nariai J. Milerius, V. Margevičienė, A. Dum­čius, Raseinių rajono meras A. Mielinis, LLKS pirmininkas, svečiai iš Latvijos ir Estijos, MISIJA SIBIRAS 2014 grupės dalyviai A. Bautronis, A. Fokas, Krašto apsaugos ministras J. Olekas.

 

Europarlamentaras G. Landsbergis akcentavo, kad turime padėti Ukrainai sustabdyti karą, nes šios valstybės laisvė yra mūsų laisvės dalis.

 

Krašto apsaugos ministras J. Olekas kariuomenės vardu pasveikino visus su gražia švente ir džiaugėsi joje dalyvau­jančiu jaunimu.

 

Raseinių rajono meras A. Mielinis pasidžiaugė į gražiausią rajono kampelį susirinkusiais svečiais, čia pasisemiančiais dvasinių jėgų ir žmogiškojo geru­mo. Šventės dalyvių pagarbos sulaukė sugrįžę MISIJOS SIBIRAS 2014 atsto­vai: vadovas Arnoldas Pokas ir grupės narys, Ariogalos gimnazijos mokytojas Andrius Bautronis. A. Pokas papasako­jo apie nuveiktus darbus, kurie pareika­lavo didelės fizinės ištvermės, dvasinio pasiaukojimo ir nepaprasto sumanu­mo. Penkiolikos jaunuolių grupė su­tvarkė šimtą kapaviečių, pastatė keturis kryžius. A. Bautronis padėkojo tremti­niams, kurie palaiko ir morališkai įkve­pia, supranta ir gerbia jaunųjų patriotų pilietinius darbus.

 

LPKT pirmininkas G. Rutkauskas pristatė dvi Lietuvos partizanų, Laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių ir trem­tinių sąskrydžio „Su Lietuva širdy" re­zoliucijas: „Dėl tremties ir rezistencijos atminimo įam­žinimo", „Dėl Ukrainos tau­tos išlaisvinimo kovų". Joms sąskrydžio   dalyviai vieningai pritarė.

                                                                                                                                         

Antrojoje rezoliucijoje skelbiama: „Sąskrydžio da­lyviai, prisimindami lietuvių ir ukrainiečių tautų bendrą laisvės siekį, ginkluotą ir neginkluotą kovą prieš so­vietinį okupantą, brolišką sugyvenimą sovietiniuo­se konclageriuose ir Sibiro tremtyje, nuoširdžiai solidarizuojasi su dabartine ukrainiečių tautos kova prieš Rusijos agresiją.

 

Lietuvos dabarčiai ir ateičiai neabe­jingi žmonės ne tik dalijosi savo rūpes­čiais ir džiaugsmais, bet ir kalbėjosi apie valstybės ir tautos reikalus. Viduklės gyventojas Stepas Čepliauskas buvo penkerių, kai su tėvu ištrėmė į Tomsko sritį. Ten jis baigė vidurinę mokyklą, tremties gniaužtuose iškentėjo dvylika metų. Stepas su kartėliu pasakoja apie pirmuosius Nepriklausomybės metus. Pasak pašnekovo, vieni stovėjo Balti­jos kelyje, vėliau gynė Lietuvos Respu­blikos Seimą, o kiti plėšikavo ir krovė sau turtus. Privatizavimo procesą valdė savų interesų ir ambicijų turinčios grupuotės″.

 

Irkutsko tremtinės Teklės Urbonienės iš Paliepių tėvelis Pranas Kemzūra buvo auksinių rankų meistras. Sibire pastatė

malūną, aliejaus spaudimo cechą, su­konstravo grūdų valymo mašiną. Mote­ris neslepia, kad norėtų gyventi geriau, kad žmonėse būtų daugiau nuoširdu­mo, šalis būtų valdoma demokratijos ir teisybės principais.

 

Kita Irkutsko tremtinė ariogališkė Ona Mažeikienė sakė niekam priekaiš­tų neturinti ir džiaugėsi, kad tremtiniai tragiškomis sąlygomis sugebėjo išsau­goti tautos vertybes ir nepamiršo savo krašto istorijos.

 

Skambus sąskrydžio baigiamasis akor­das – liaudiškos muzikos ansamblių „Daumantų muzikantai” ir „Šeduvos bernai″ koncertas. Pakiliai ir nuotaikin­gai skambėjo lietuviškos dainos, aidėjo populiari muzika.

 

Šventinė nuotaika dar ilgai gaubė Du­bysos slėnį, pakiliai skambėjo atsisvei­kinimo muzika.