Taip ilgai lauktos Lietuvos jaunimo dienos 2015 „Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“ jau įvyko. Į Alytų birželio 27 – 28 dienomis suvažiavo apie 6000 jaunimo iš visos Lietuvos, kad savo giesmėmis, maldomis, bendryste pašlovintų Dievą, kad rastų tikrąjį lobį ir padėtų jį rasti kitiems. Dovanodami aplinkiniams, draugams gerą nuotaiką, šypseną visi nekantraudami susirinkome į Alytaus sporto ir rekreacijos centrą, kur mus pasitiko entuziastingi, jaunatviški ir nuotaikingi vedėjai, sveikino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius. Šių metų LJD himnas čia nenustojo skambėti, minioje nesimatė nė vieno nesišypsančio veido, rankos ir širdys kiekvieno jaunuolio kilo į viršų, mintys ir lūpos nenustojo kartoti šlovinimo maldos, o noras pažinti, kuo daugiau sužinoti, patirti patraukė ieškoti tikrojo gyvenimo lobio: „Išparduokite savo turtą ir išdalykite jį išmaldai. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį lobį danguje, kur joks vagis neprieis ir kandys nesuės. Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis.“

 

 

Pasistiprinę kareiviškos košės, visas jaunimas vėl sugrįžo į Alytaus sporto ir rekreacijos centrą, kur visus pasitiko vyskupas Kęstutis Kėvalas ir pravedė katechezę „Širdies instrukcija“. Dauguma sakom, kad žinome viską. Ką naujo gali pasakyti kitas žmogus? O pasakyti gali daug ką. Ar žinojote, kad nuodėmė yra žeminti save? Sakyti, kad kažko esi nevertas, kad nemoki, nesugebi yra nuodėmė. Dievas sukūrė mus su unikaliais gabumais, talentais – privalu juos išnaudoti. Vyskupas nenustojo kartoti: „Svarbiausi dalykai gyvenime nėra dalykai.“ Dalykas yra tai, ką mes užčiuopiame, suprantame, sugebame paaiškinti. Bet tai, ką matome, girdime nėra svarbiausia. Svarbiausia yra tai, ką mes jaučiame, ko nesugebame paaiškinti, tačiau žinome, kad tai dovana iš Dievo, jog mūsų gyvenimas būtų pilnavertis, prasmingas. Kaip pačius pagrindinius vyskupas įvardijo tris – meilę, talentus ir pašaukimą. Tai gyvenimo varomoji jėga ir didelė nuodėmė jų nepaisyti. Nes tai dovana – priimkime ją.

 

 

Vyskupo Kęstučio Kėvalo katechezė jaunimą nukreipė į Teminius užsiėmimus, kurių buvo net 17. Kiekvienas galėjo pasirinkti tai, kas labiausiai patinka, sužinoti kažką naujo, gal aktyviai praleisti laiką, gal pašlovinti Dievą giesmėmis, maldomis, minutėmis.

 

 

Na, štai atėjo ir vakaras – Dievo šlovinimo vakaras, susikaupimo vakaras. Jaunimas pasinėrė į savo gyvenimo kelio apmąstymą, ruošdamiesi Susitaikymo sakramentui, atverti savo širdis Visagaliui, atsiprašyti už visas nuodėmes, klystkelius, kurių užvaldyti pamiršo Dievo meilę, nusigręžė nuo Jo, pamiršo gailestingumą, šaukimą. Išpažintis yra svarbi kiekvienam, kuris nori vėl sugrįžti į Dievo meilės pilnatvę, susitaikyti ir tapti draugais. Tai nėra lengvas žingsnis, tačiau būtinas – tokiais žodžiais dalijosi ne tik vedėjai, bet ir iš JAV atvykęs pranciškonas, brolis Stan Fortuna. „Mums reikia meilės“ – nenustojo kartoti jis. O tik susitaikę su savo geriausiu draugu – Viešpačiu – jausime tą tikrąją meilę, Jo artumą, palaimą. Tad padrąsintas jaunimas kelias valandas, talkinant 120 kunigų iš visos Lietuvos, ėjo išpažinties, atsiprašė už klaidas, gavo išrišimą, patarimus, palaiminimą, o, svarbiausia, Dievo atleidimą. Kiekvienam, priėjusiam išpažinties, kunigas įteikė po baltą balandį, iš kurių vėliau savanoriai sudėliojo koliažą – ,,Dievo miestas“. Dievas laukia kiekvieno klydusio žmogaus, visada atleidžia, suteikia tikrąją meilę ir palaimą, nes jis yra tikrasis draugas, draugas, kuris niekada nepamiršta ir nenusigręžia. Nenusigręžkime ir mes.

 

Taip, giesmėmis, maldomis, susikaupimu, šlovinimu baigėsi pirmoji LJD diena. Pavargę, tačiau su plačiausia šypsena sugrįžome į mokyklas. Jėgų dalintis įspūdžiais jau nebėra, tačiau dar ilgai negalėjome užmigti nuo visų išgyvenimų širdyje ir mintyse.

 

 

„Mes užsakėme gerą orą“ – juokavo savanoriai, kai pabudę sekmadienio rytą mus pasitiko besišypsanti saulė, giedras dangus. Po šurmulio pusryčių metu vėl jaunimo laukė susikaupimo valanda – Gailestingumo vainikėlio malda: „Dėl skaudžios Jėzaus kančios būk gailestingas mums ir visam pasauliui.“ Viešpaties gailestingumas yra beribis: „Tam, kas bent kartą sukalbės šį vainikėlį, bus suteikta malonė, nes mano gailestingumas beribis.“ – sakė Jis. Atverkime širdis ir junkimės į maldą.

 

 

Po susikaupimo valandėlės Alytaus pagrindinę gatvę užtvindė jaunatviškas šurmulys – visas krikščioniškasis jaunimas su giesmėmis, maldomis, paskui kryžių patraukė į Rotušės aikštę, kur laukė didžioji LJD kulminacija – šventosios Mišios. Jose dalyvavo ne tik jaunimas, savanoriai, organizatoriai, bet ir Alytaus miesto gyventojai, svečiai.

 

 

Alytuje lekia jau paskutinės Lietuvos jaunimo dienų valandos – uždarymo koncertas. Savo išgyvenimais, patarimais, padrąsinimais ant scenos dalinosi svečias iš JAV atvykęs pranciškonas, brolis Stan Fortuna. LJD dalyvių laukė ir staigmena - Dorota Abdelmoul visus pakvietė į kitais metais organizuojamas Pasaulines jaunimo dienas 2016 Krokuvoje, į kurias planuoja vykti apie 2000 jaunimo iš Lietuvos. Uždarymas įvyko labai triukšmingas ir garsus „Ačiū“ skambėjo iš kiekvieno lūpų.

Visi Ariogalos grupelės dalyviai taip pat taria nuoširdų „Ačiū“ ne tik LJD organizatoriams, savanoriams, bet ir grupės vadovei, tikybos mokytojai Laimutei Neverdauskienei, Ariogalos parapijos klebonui Gintautui Jankauskui finansavusiam kelionę. Be Jūsų rūpesčio šios Lietuvos jaunimo dienos nebūtų patirtos. Mums tai labai daug reiškia ir esame labai dėkingi.

 

Laikas pralėkė kaip vėjas – nesustojo, nepalaukė. Atrodo, nė nepajutai, kaip įkvėpei, o jau iškvėpti reikia. Kiek daug per šį laiką nuveikta, kiek daug nespėta padaryti. Rotušės aikštė tuštėja, autobusai pilnėja, kuriuose triukšmas, šurmulys, dalinamasi įspūdžiais. Pakili nuotaika dar ilgai lydės kiekvieną.

 

 

Aurelija: „Bendrumą. Visi žmonės draugiški. Jautėsi labai stipri vienybė ir nuostabi nuotaika. Tu nusišypsai – nusišypso ir tau.“

 

Regimantas: „Nauji draugai, neišdildomos akimirkos, tikrasis „aš“.

 

Liveta: „Šios Lietuvos Jaunimo Dienos man padėjo atversti naują gyvenimo puslapį ir kitaip pažvelgti į savo gyvenimą. Dvi dienas Dievas buvo taip arti, kaip dar niekad gyvenime. Lietuvos jaunimo dienas prisiminsiu dar ilgai!“

 

Domas: „Bendravimą. Nesvarbu iš kur tu, ką mėgsti, kaip rengiesi ar atrodai. Čia susirenka šilti ir draugiški žmonės, kuriems svarbiausia yra dorinės vertybės, tie patys idealai ir jaukumas.“

 

Emilija: „Supratau, kad labiau reikia pasitikėti artimaisiais. Labiau mylėti šeimą. Reikia saugoti kiekvieną gyvenimo vertybę.“

 

Andrius: „Susitaikymas su Dievu. Supratau, kad tikroji draugystė yra pats svarbiausias dalykas, kokį gali turėti žmogus.“

 

Justė: „Nuoširdumas. Pajutau labai stiprų ryšį su Dievu, su pačiu savimi, atradau ir supratau pačius svarbiausius sau dalykus, pagilinau tikėjimą ir supratau pačios nuodėmės žalą bendrystėje su Viešpačiu.“

 

Urtė: „Atradau pasitikėjimą tiek savimi, tiek artimu draugu. Atvėriau Dievui savo širdį ir mintis, turėjau daugybę laiko suprasti savo gyvenimo kelią, atsiprašiau Viešpaties ir supratau, kaip svarbu atleisti kitiems.“

 

Laimutė: Jaunimo dienos, tai kvietimas į tikėjimo kelionę, į kasdienę bendrystę su Dievu, su prisikėlusiu Jėzumi. Malda, įsiklausymas ir atradimas savęs, sustiprinimas būti savo pašaukime.