Šių metų rugpjūčio 2 d. Lesčių Dievo Apvaizdos bažnyčioje švenčiami  šv. Ignaco atlaidai. Tai patys iškilmingiausi, tradiciškai daugiausiai žmonių sukviečiantys, šios nedidelės parapijos atlaidai.

 

Į atlaidus atvyko iršv. Mišias aukojo svečias iš Panevėžio – vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Mišių pradžioje jis prisipažino, kad daugelyje atlaidų yra dalyvavęs,  bet šv. Ignaco atlaidus tenka pravesti pirmą kartą.

 

Mąstant apie šv. Ignaco gyvenimą, jo nuveiktus darbus ir kelią į šventumą, Jėzuitų ordino švietėjišką, misijinę, bažnytinę veiklą, išryškėja klausimas – „kodėl?“ . Kodėl, vardan ko gyvename, dėl ko dirbame, kas iš viso to išeis.

 

Vienas žymiausių šių laikų jėzuitų Karlas Raneris sakė, kad pagrindinė žmogaus atvertimo priemonė, kad jis susimąstytų, yra klausti „kodėl“ ir klausytis. Tik tokia priemonė leidžia žmogui susimąstyti“, - per pamokslą sakė vyskupas emeritas J. Kauneckas.

 

Ir jei iškyla sunkumai, jei būtina ką nors svarbaus padaryti – kodėl aš negaliu padaryti to, kas atrodo neįmanoma. Ir jei Dievas laimina tą veiklą, jei ji atitinka sąžinės nuostatas, Dievo įsakymus, tarnauja artimo meilei ir gerovei, paremta tvirtu tikėjimu – pavyksta visi darbai, net jei jie iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanomi.

 

Per atlaidus žmones gaubė ypatinga nuotaika. Tai maldos, atviro betarpiško bendravimo dvasia, susikaupimas.

 

Tam pirmiausiai turėjo reikšmę atlaidų svečio ­– vyskupo J. Kaunecko asmenybė. Šį žmogų daugelis tikinčiųjų žino iš Marijos radijo laidų, kur jis kiekvieną sekmadienį sako pamokslus. Bet per radiją klausytis yra viena, o gyvai dalyvauti Mišiose – visai kas kita.

 

Tai žmogus – tikro, gyvo tikėjimo pavyzdys, kuris nuoširdžiai tiki tuo, ką kalba ir daro. Užsidegęs  kalba apie tai, kuo tiki. Jis jaučia ne vien kūno jutimais, o širdimi , daugelį mūsų gyvenimo skaudulių ir nelaimių. Vyskupas aktyviai kalbino besirenkančius į Mišias žmones , daugeliui jaunimo padovanojo savo paties parašytą knygutę „Kodėl tikiu“, apie valandą prieš Mišias klausė išpažinčių ir visą tą laiką prie klausyklos tęsėsi eilė tikinčiųjų.

 

O per pamokslą vyskupas J. Kauneckas dar kartą paliudijo savo tvirtą, gyvą tikėjimą, užsidegęs papasakojo begalę pavyzdžių iš savo gyvenimo ir savo, kaip dvasios tėvo patirties.

 

Tik tikėjimas, kasdienybė su Dievu, savo poelgių apmąstymas ir įvertinimas Dievo šviesoje gali mus vesti per gyvenimą ir padėti nepalūžti, o palūžus vėl prisikelti. Tik reikia turėti kantrybės, niekada neprarasti vilties ir nesusvyruoti  tikint.

 

Kiekvienas emocingas pamokslininko žodis, rodos kiaurai persmelkė visus žmones, nepalikdamas abejingų.

 

Daug tikinčiųjų džiaugėsi šia dvasine švente, šiuo minčių sujudinimu ir sakė, kad seniai neturėjo tokių savo sielai atlaidų. Kai kuriems vyskupas pasirodė per griežtas, bet taip ir turi būti, nes kiekvieno žmogaus skirtingas širdies nusiteikimas ir kiekvienas tiesos ir tikėjimo žodį, ypač taip ugningai ištartą, priimame pagal savo brandą.

 

Baigiantis Mišioms  visi pagarbino Dievą procesija aplink bažnyčią. Vyskupas laimino visus žmones.

 

Vėl įvyko mažas Dievo stebuklas – visi Mišių dalyviai išsiskirstė su pakylėta dvasia, didesne sielos ramybe, gilesniu tikėjimu. Tos dovanos juos gaubs ir stiprins dar ilgą laiką. Matyt neveltui Lesčių bažnyčia turi Dievo Apvaizdos titulą.

 

Dievo Apvaizda globoja šią parapiją ir davė mintį eiliniams jos parapijiečiams nuvažiuoti į Panevėžį, pakviesti į atlaidus vieną geriausių Lietuvos pamokslininkų, iškilų dvasios tėvą – vyskupą J. Kaunecką.

 

Vyskupas sutiko aukotišv. Mišias, nors tą pačią rugpjūčio 2 d. ir Panevėžio katedroje buvo švenčiami ... atlaidai. O visą šią šventę vainikavo ypatinga maldos nuotaika ir nuostabus šios permainingos vasaros oras.

 

Po Mišių vyskupas J. Kauneckas Ariogaloje aplankė sergantį kunigą Vytautą Masį, nuvežė jam lauktuvių. Tuo savo gyvą tikėjimą ir nuolatinį kasdienį gyvenimą su Dievu patvirtindamas ne tik žodžiais, bet ir artimo meilės darbais.

 

O tuos, kurie nesusitiko su vyskupu Lesčiuose, arba nori dar kartą sudalyvauti jo aukojamose šv. Mišiose, išgirsti jo paprastą, teisų, atvirą ir sielą nušviečiantį žodį, kviečiame į Ariogalą rugsėjo 27 d., kur vyks tituliniai šv. Mykolo atlaidai.