ARIOGALA. Rugsėjo 25-ąją, sekmadienį, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, buvo švenčiami ne tik tituliniai atlaidai, bet ir bažnyčios 600 metų jubiliejus. Pagrindinės šv. Mišios prasidėjo 10 valandą, jas aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo klebonas kun. Gintautas Jankauskas ir iš šios parapijos kilęs Sasnavos klebonas kun. Arvydas Liepa.

 

Pradėdamas pamokslą vysk. J. Kauneckas džiaugėsi, kad didelio ir pasiaukojamo klebono kun. G. Jankausko rūpesčio dėka gražiai atnaujinta ir sutvarkyta bažnyčia, švenčianti reikšmingą jubiliejų. Vyskupas, kreipdamasis į maldininkus, kalbėjo: „Nors bažnyčia spindi visu grožiu, yra išpuoselėta, tačiau svarbiausi esate jūs, Ariogalos žmonės, ištikimi Kristaus liudijimui ir nuoširdžiai maldai. Tai jūs – Dievo šventovė, ja laikomas kiekvienas žmogus. Kas būtų iš bažnyčios, jei nebūtų jūsų?“ Vyskupas minėjo, kad kai kur, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, lietuvių emigrantų tėvų ir senelių statytos bažnyčios uždaromos, nugriaunamos. Bėga metai, ir jei tikinčiųjų neliks, joje niekas nesilankys, tokiai bažnyčiai pirmiausia iškils pavojus būti uždarytai. Vysk. J. Kauneckas priminė Šiaurės Afriką, kurioje prieš beveik 2000 metų gyveno krikščionys, kentėję už tai, kad tikėjo į Kristų. Dabar tose vietose krikščionių beveik nėra, o vyskupais paskirtieji augziliarai gauna simbolinį anksčiau čia veikusios bažnyčios titulą. Vyskupas sakė, kad istorija parodė, jog sugriūva visos imperijos, kurios niekina Dievą, kankina krikščionis. „Ar yra Romos imperija, kas liko iš sovietų imperijos?“, – klausė vyskupas ir prisiminė savo keliones patarnauti katalikams vokiečiams į bene dešimt kartų už Lietuvą didesnį Altajaus kraštą, kur tarybų valdžia buvo sunaikinusi tūkstančius bažnyčių ir cerkvių, o vieninteliai maldos namai buvo krašto sostinėje Barnaule. Tą darbą dariusi imperija žlugo, o dabartinė valdžia už biudžeto pinigus atstatinėja cerkves ir bažnyčias. Taigi gyvenimas be Dievo pasirodė esąs beprasmis. Ir ariogališkiams jubiliejiniais Dievo gailestingumo metais svečias linkėjo gyventi gerais artimo sielai ir kūnui darbais, tapti geresniems ir atlaidesniems. Šv. Mišių pabaigoje vyko eucharistinė procesija apink Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią.

 

Klebonas kun. G. Jankauskas dėkojo už šv. Mišių auką ir procesiją vysk. J. Kauneckui, linkėjo jam geros sveikatos, Dievo globos bei palaimos toliau nešant į žmonių širdis tikėjimo šviesą.

 

Šv. Mišiose gausiai dalyvavo Ariogalos miesto gyventojai, iš kitų vietų atvykę kraštiečiai ir svečiai, Raseinių rajono savivaldybės atstovai (meras Algirdas Gricius, laikinasis administracijos direktorius Jonas Kurlavičius, Savivaldybės Tarybos nariai Andrius Bautronis, Diana Kaupaitienė, Jonas Vazgys), Seimo narys Edmundas Jonyla, poetai Vladas Buragas, Dalia Milukaitė-Buragienė, Juozas Mickevičius, Antanas Kišonas, Vytautas Šulskis ir kiti svečiai. Miesto organizacijų ir įstaigų atstovai, Lesčių parapijiečiai, kuriuos aptarnauja Ariogalos klebonas, kiti svečiai pasveikino kleboną kun. G. Jankauską su Ariogalos bažnyčios 600 metų jubiliejumi. Klebonas padėkojo sveikinusiems ir pats pareiškė nuoširdžią padėką Ariogalos gimnazijos direktoriui Arvydui Stankui, geranoriškai ir mielai padedančiam įvairiuose bažnyčios renginiuose. Visuomet jo dėka piligriminėms kelionėms gaunamas mokyklos transportas. Padėkota Ariogalos gimnazijos tikybos mokytojai Laimutei Neverdauskienei, aktyviai dalyvaujančiai bažnyčios renginiuose su moksleiviais. Šiltos padėkos nusipelnė parapijos Sumos choras ir jo vadovė Marija Vaitiekūnienė už šventines giesmes, gražų bažnyčios papuošimą, „Carito“ darbuotojos – už nuolatinį rūpestį slaugant ligonius, nuskriaustus, suteiktą pagalbą įvairiuose darbuose, ypač gražiai papuošiant bažnyčios šventorių tituliniams atlaidams. Švenčiant bažnyčios 600 metų jubiliejaus iškilmę, jos rėmėjams, pagalbininkams ir aukų rinkėjams klebonas kun. G. Jankauskas su vyskupu J. Kaunecku įteikė įrėmintus padėkos raštus ir savo autorinę knygelę „Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios 600 m. jubiliejus“ rajono savivaldybei, Jonui Vazgiui, Aloyzui Sadauskui, Genutei Kringelienei, Elytei Vaičiulienei, Vytautui Lukošiui, Marijai Vaitiekūnienei ir kitiems, Wojdatt labdaros ir paramos fondo direktoriui Mindaugui Aniuliui, UAB „Finėjas“ direktoriui Audriui Zakui, UAB „Dremler“ direktoriui Andriui Pikeliui, UAB „Rimdalė“ direktoriui Rimantui Čeičiui, komunalinio ūkio direktoriui Alvydui Baniui ir jo darbuotojams už šventoriaus tvarkymą.

 

Bažnyčios jubiliejaus iškilmių dalyviams muzikinę programą parengė Ariogalos gimnazijos tikybos mokytoja Laimutė Neverdauskienė, Raseinių meno mokyklos Ariogalos filialo muzikos mokytojos Džiuljeta Banienė, Alina Skirmantaitė, kapelos „Šaltinėlis“ vadovas kompozitorius Jonas Urbonas.

 

Iškilmių pabaigoje bažnyčioje visi sugiedojo giesmę „Lietuva, brangi“. Paskui parapijos namuose surengta agapė, kurioje žmonės vaišinosi ir nuoširdžiai bendravo.

Istorinė Ariogalos bažnyčios sukaktis primena ilgą, garbingą ir skaudžią bažnyčios bei tautos istoriją. Per šimtmečius bažnyčia kentėjo nuo įvairių kataklizmų. Pirmoji Ariogalos bažnyčia pastatyta Vytauto Didžiojo rūpesčiu 1416 metais. 1690 metais ji sudegė, apie 1726 metus atstatyta, bet 1807 metais vėl sudegė, o 1813 metais – vėl atstatyta. Taigi buvo daug kartų niokojama gaisrų, o 1831 metais gaisras nusiaubė visą miestelį. Atstatymo darbai vykdavo vangiai, o paimtos paskolos sunkiai užguldavo parapijiečių pečius. Poetas kun. Anupras Jusevičius bažnyčioje 1863 metais perskaitė sukilėlių atsišaukimą. Už tai buvo ištremtas. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 metais, rusų ir vokiečių mūšių metu bažnyčia buvo sudeginta. Kartu sudegė varpinė, inventorius, brangūs indai ir liturginiai drabužiai. Netekę senosios bažnyčios, ariogališkiai meldėsi iš grūdų sandėlio padarytoje bažnyčioje. 1926 metais Vidaus reikalų ministerijos Statybos inspekcija patvirtino septynių bažnyčių, tarp jų ir Ariogalos bažnyčios, brėžinius. Tais pačiais metais prasidėjo naujos mūrinės bažnyčios statybos darbai. Dėl didelių užmojų ir nuolatinio lėšų stygiaus statybos vyko ilgai – 1926–1939 metais. Darbų eiga rūpinosi kun. Antanas Simanavičius. Jo rūpesčiu ant senos bažnyčios pamatų parapijiečių aukomis pastatyta mūrinė bažnyčia, kurią 1939 metais Šv. arkangelo Mykolo titulu konsekravo Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Bažnyčia istorinė, turi neoklasicizmo ir neobaroko bruožų, stačiakampio plano, bazilikinė, dvibokštė. Vidus – trijų navų. Ariogalos bažnyčios projekto (1929 metais) autorius – Šveicarijos architektas Eduardas Peyeris. Iš senosios Ariogalos beveik nieko neliko. Istorija išsaugojo tik 1850 metais Stasio Daugirdo pastatytą koplyčią.

Kiekvienas šios parapijos klebonas stengdavosi bažnyčią turtinti, gražinti: kun. Pranas Šniukšta nutapė paveikslą „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ir papuošė didįjį altorių, kun. G. Jankauskas pastatė parapijos namus, kuriuose gali gyventi kunigai, o parapijiečiai čia susirinkti ne tik minint ypatingas šventes, bet ir pasportuoti. Jo iniciatyva 2004 metais šventoriuje pastatytas koplytstulpis su Šv. arkangelo Mykolo skulptūra, jos autorius – drožėjas Ričardas Ramanauskas. Šia skulptūra pagerbtas titulinis Ariogalos bažnyčios globėjas, intencija įprasminta įrašu: „Šv. Mykolai, globok Ariogalos parapiją“. Dar vienas paminklas – kryžius su Nukryžiuotoju, Sopulingąja Dievo Motina ir dviem angelais, pastatytas 2012 metais klebono kun. G. Jankausko rūpesčiu. Taip buvo paminėtas jo klebonavimo Ariogaloje dešimtmetis, išreikšta padėka Dievui už 625 metų krikščionišką Lietuvos istoriją ir paminint 2012-uosius, popiežiaus Benedikto XVI paskelbus Tikėjimo metais. Klebonas bažnyčioje organizuoja įspūdingas Pirmosios Komunijos, abiturientų šventes. Į savo bažnyčią ariogališkiai ateina ne tik šiokiadieniais ar sekmadieniais dalyvauti šv. Mišiose, bet ir paminėti tautinių ir valstybinių švenčių: Vasario 16-osios, Kovo 11-osios. Laukiant bažnyčios 600 metų jubiliejaus sukakties, didelio ir nuoširdaus kun. G. Jankausko rūpesčio dėka, parapijiečių ir visų geros valios žmonių pastangomis per trejus metus buvo atnaujinta bažnyčios išorė ir vidus, atlikti dideli remonto darbai. Sudėtingos problemos daug metų slėgė kunigo pečius. Kun. G. Jankauskui išmintimi ir širdimi tenka įveikti didelius rūpesčius, pradedant bažnyčios sienomis ir baigiant kiekvienu žmogumi, jaunu ir senu, kenčiančiu ar nusivylusiu.

Klebonas džiaugiasi, kad du parapijiečiai tapo kunigais – Sasnavos klebonas kun. A. Liepa ir Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas kun. Artūras Stanevičius. Gaila, kad pastarasis dėl atlaidų savo parapijoje tądien negalėjo atvykti į tėviškės bažnyčią.