Birželio 24 d. Kauno šventųjų apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, susirinkus gausiai tikinčiųjų miniai, arkivyskupas Lionginas Virbalas įšventino penkis vedusius įvairių profesijų vyrus diakonais, kurie 5 metus šiems šventimams ruošėsi studijuodami Kauno arkivyskupijos Nuolatinių diakonų ugdymo centre.

 

Po šventimų trys naujai įšventinti diakonai paskirti diakonų tarnystei Kauno arkivyskupijos parapijose ar institucijose, du – Lietuvos kariuomenės ordinariate. Arkivyskupas L. Virbalas diakonams linkėjo išlikti „tvirtiems bei nepajudinamiems Kristuje, kuris atėjo tarnauti, o ne kad jam tarnautų“. Arkivyskupas nuoširdžiai pasveikino diakonus: Nerijų Čapą, Darių Chmieliauską, Audrių Jasinską, Beną Ulevičių ir Darių Venčkauską. Padėkojo jiems už drąsų tikėjimą ir palaikančią meilę.

 

Apie diakono misiją, pareigas, tarnystę ir kitus klausimus kalbuosi su Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos kunigu Gintautu Jankausku.

 

 

Bažnyčiai reikia vyrų, turinčių gerą vardą, pilną Dvasios ir išminties (L. Virbalas). Diakonai kartu su vyskupu ir kunigais vykdo Naujajame Testamente nusakytą tarnystę: skelbia, moko, ugdo, atmeta klaidingus mokymus, kviečia naujus tarnus, patarnauja vargingiesiems. (Pagal apaštalo Pauliaus laiškus). Vatikano II susirinkimas primena, kad diakonams „rankos uždedamos ne kunigauti, o tarnauti“. Taigi diakonai yra pašaukti ne vadovauti Eucharistijos susirinkimui, bet prisidėti prie tikinčiųjų bendruomenės gyvavimo ir augimo.

 

Diakono pareiga – priimti evangelinę tarnavimo užduotį. Per diakonus, kaip ir vyskupus bei kunigus, sakramentiškai veikia Kristus – Tarnas. Diakonai atstovauja Kristui, kuris plauna kojas saviems, atiduoda gyvybę už visus, parodydamas meilę iki galo. Per diakonus Kristus – Tarnas yra Bažnyčioje, kuri tarnauja tikintiesiems. Diakono užduotis stengtis, kad Bažnyčia ir visos jos bendruomenės skleistų Evangeliją, palaikytų žmones, priimtų vargšus, įsipareigotų teisingumui.

 

Nuolatinis diakonas yra ten, kur susitinka pasaulietinis gyvenimas ir altorius. Tai tarnystė, kuri žmogų iš kasdienio gyvenimo atveda prie altoriaus ir nuo altoriaus siunčia į gyvenimą. Diakono užduotis apima dvi kryptis:  jis ima eucharistinę Duoną nuo altoriaus, kad neštų ją tikintiems, bet kartu prie altoriaus neša aukas, simbolizuojančias jų meilę.

 

 

Diakonas turi ne visas kunigo teises. Diakonų pareiga – pagal išgales tarnauti parapijoje, padėti vyskupui, kunigams ir tarnauti visai Bažnyčiai. Tarnystei visą gyvenimą paskyrė Kristus. Viešpaties esminis tikslas mirtingume buvo tarnauti pavyzdžiu mums, reikšti žemišką tarnystę. Ji apėmė mokymus, palyginimus, pamokslus, stebuklus, maloningumą ir kt. Kristus tarnaudamas išreiškė ir meilę, kurioje atsispindėjo atjauta, atlaidumas, labdaringumas, teisingumas, gerumas savo žmonėms, su kuriais gyveno ir dirbo. Būtent Kristaus kaip tarno vaidmenį, ženklina diakonas, tarnaujantis šiandienos tikintiesiems. Jis pavaldus parapijoje klebonui,  neturi visų kunigo pareigų. Kiekvienam bendruomenės nariui priminti apie tarnystės svarbą yra kiekvieno diakono šventa pareiga.

 

Vyrai, tapę nuolatiniais diakonais, įgyja teisę skelbti Evangeliją, krikštyti, atlikti laidojimo apeigas, tuokti, ruošti tikinčiuosius sakramentams, dalyti Komuniją. Tačiau negali klausyti išpažinčių, aukoti šventų Mišių ir teikti Ligonių patepimo sakramento.

 

Liturginė tarnystė diakono gyvenime paprastai sudaro ne daugiau kaip 10 proc... Didžioji diakono tarnystės dalis atliekama ne prie altoriaus Bažnyčioje, o už Bažnyčios durų.

 

 

Lietuvoje Nepriklausomybės laikais sumažėjo besirengiančių kunigystei. Kunigai parapijose užkrauti įvairiais rūpesčiais ir reikalais. Panašiai buvo ir gimstančios Bažnyčios laikais, kai apaštalai nespėjo atsiliepti į visų tikinčiųjų lūkesčius. Tada buvo išrinkti septyni vyrai, apaštalai melsdamiesi uždėjo ant jų rankas.

 

–Taip ir dabar Šventoji Dvasia pažadina naują tarnystę, gaunamą vyskupo rankų uždėjimu ir Šventosios Dvasios galia, – aiškina arkivyskupas L. Virbalas. – Įšventinta diakonų tarnystė mums primena, kad neužtenka mums melsti daugiau pašaukimų į kunigystę ir skatinti juos mūsų bendruomenėse. Net jei kunigų būtų kur kas daugiau, to neužtektų. Trūkstant parapijose kunigų Kauno arkivyskupija leidžia kai kuriuos patarnavimus atlikti diakonams.

 

 

Dabartinėje epochoje daugelis gyvena nuolat patirdami pažeidžiamumo bei netikrumo situacijas, darančias įtaką jaunimo gyvenimo keliams ir jų apsisprendimams.

 

Globaliniu lygmeniu šiuolaikinis pasaulis paženklintas „mokslinės kultūros“.  Joje dažnai vyrauja technika ir jos žadamos begalinės galimybės, tačiau sykiu, regis „gausėja įvairiausio liūdesio ir vienatvės“,  į kuriuos įpuola ir daug jaunuolių. Mėšlungiška trumpalaikio pelno paieška gimdo išmetimo kultūrą, kuri išstumia į paribį tūkstančius žmonių, tarp jų daug jaunuolių.

 

Neretai jaunuoliams, kurie auga be tėvų tenka patirti nuožmias sąlygas, kuriomis ypač sunku atverti erdvę autentiškiems gyvenimo apsisprendimams.

 

Lietuvos seminarijų rektoriai teigia, kad pašaukimų mažėja dėl nepastovumo ir baimės įsipareigoti. Žmonės bijo priimti sprendimus, bijo įsipareigoti visam gyvenimui. Dabartinėje visuomenėje nepopuliaru ir neskatinama apsispręsti. Gyvename visuomenėje, kuri vadinama vartotojiška, kuri pripratusi imti sau ir pasirenka tai, ką galima lengvai pakeisti, neįsipareigojant.

 

Kunigystė yra gyvenimo sprendimas ir  ne taip lengva rinktis. Pragmatiškoje visuomenėje jaunas žmogus viską ima vertinti naudingumo, asmeninės gerovės bei patogumo kriterijais. Kunigystė su tokia pasaulėžiūra nesiderina, nes čia reikalinga auka, savęs atsisakymo dvasia ir jaunas žmogus į tokį pašaukimą nelinkęs atsiliepti.

 

 

Diakonas – ne kunigas, o vyskupo ir kunigų bendradarbis. Jis padeda parapijos bendruomenėje dvasininkui atlikti patarnavimus. Jis negali aukoti šv. Mišių, klausyti išpažinčių, o kitus patarnavimus atlieka Kristaus vardu. (kunigas patarnavimus atlieka Kristaus asmeniu). Todėl vyrai išrinkti nuolatiniais diakonais gali būti vedę bei sukūrę šeimas.

 

 

Lietuvoje vedę vyrai diakono tarnystei priimami sulaukę 35 m. amžiaus ir gavę žmonos sutikimą. Labai svarbu, jog žmona suvoktų kokiai tarnystei ruošiasi jos vyras.

 

 

Diakonai priklauso dvasininkijai, bet nėra kunigai. Veikia tarp pasauliečių, bet nėra pasauliečiai. Jų dvasingumas yra tarnavimo dvasingumas. Šventimų sakramentu diakonas tampa panašus į Kristų, tapusį visų tarnu.

 

–Diakonas yra gyvas Kristaus Tarno atvaizdas Bažnyčioje. – Ypatingas sakramentinis Kristaus Tarno ženklas, – sakė popiežiaus namų pamokslininkas kunigas R. Cantalamessa.

 

Paralėlės tarp vyskupo, kunigo, ir diakono būtų tokios: vyskupas yra Kristaus vadovo, Kristaus, turinčio galią, simbolis, kunigas – Kristaus, kuris mus atperka, o diakonas – Kristaus kaip tarno ženklas. Kiekvienam bendruomenės nariui priminti apie tarnystės svarbą yra kiekvieno diakono šventa pareiga.

 

 

Kandidatu į nuolatinius diakonus gali tapti tas vyras, kuris savyje atpažinęs ypatingos tarnystės Bažnyčiai charizmą ir nori atsiliepti į Dievo kvietimą tęsti ir įkūnyti Kristaus – Tarno pasiuntinybę. Nuolatiniais diakonais gali tapti pakrikštyti ir Sutvirtinimo sakramentą priėmę vyrai: nevedę, vedę ir našliai vyrai, siekiantys tapti nuolatiniais diakonais, turi pasižymėti grynu tikėjimu, turėti aukštąjį išsilavinimą. Pasižymėti išbandytomis dorybėmis ir doru krikščionišku gyvenimu.

 

 

Nuolatinių diakonų tarnystė Kauno arkivyskupijoje pradėta arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus sprendimu, kuriam pritarė ir arkivyskupijos kunigų taryba. Šį sprendimą ganytojas pristatė 2011 m. spalio 13 d. ganytojiškuoju laišku tikintiesiems dėl nuolatinio diakonato tarnystės įvedimo. Pasak šio laiško, „diakonatas skirtas padėti vyskupui ir kunigams bei tarnauti visai Bažnyčios bendruomenei. Diakonatas yra įpareigotas skelbti ir aiškinti Dievo žodį, jam skiriamas svarbus vaidmuo vykdant tikinčiųjų katechezę ir naująją evangelizaciją“.

 

Pagal Vatikano II Susirinkimo nutarimus ir atsiliepiant į Šventojo Tėvo nurodymą apie naujosios evangelizacijos svarbą pokomunistinėje visuomenėje buvo parengtos Katalikiškojo ugdymo kongregacijos patvirtintos Nuolatinių diakonų Lietuvoje ugdymo, gyvenimo ir tarnystės gairės.

 

Nuolatiniai diakonai rengiami Kauno arkivyskupijos Nuolatinių diakonų ugdymo centre.