Išaušo šviesi, be debesėlių šv. Mykolo atlaidų diena. Dangumi ritosi skaisti Saulelė, suteikdama gyvybę rudens viliojančioms spalvoms,  lietaus išvargintiems gėlių žiedams. Skubantiems į Bažnyčią malonumą teikė į mūsų kraštą plustelėjusi, gamtos jėgų nešama, šiluma.

 

Į atlaidų iškilmes susirinko gausus būrys ariogališkių, gretimų apylinkių gyventojų bei svečių. Čia nuo seno Mykolinės tikintiesiems buvo didelė ir miela rudens šventė... Sakoma, kad iki jos visi stengdavosi baigti svarbiausius rudens darbus, nuimti derlių, pasiruošti bulviakasio pabaigtuvėms.

 

Etnologas prof. Libertas Klimka pažymi, kad anksčiau Mykolinių diena vadinta Dagos švente, Dagotuvėmis, nes  žodis „daga“ reiškia brandą ir derlių. Todėl žinomas pasakymas: „Kokia vaga, tokia ir daga“. – Per Mykolines žmonės spėdavo orus, – primena prof. L. Klimka: „Jei pučia vakarų vėjas, lauk permainingos žiemos, jei pietų vėjas ir diena bus giedra – žiemą daug snigs, o pavasaris bus šaltas“.

 

Pasak kai kurių teologų, arkangelas Mykolas yra pirmasis iš visų angelų, o jo vardo reikšmė siejama su Aukščiausiuoju. Manoma, kad šv. Mykolas saugo ir vaduoja tikinčiųjų sielas nuo piktųjų jėgų. Jis taip pat – Ligonių patepimo ir mirštančiųjų sargas. Tikima, kad Mykolas lydi vėles į dangų bei gina jas nuo tamsos jėgų. Teigiama, jog būtent jis paskelbs Paskutinio teismo dieną.

 

Per šv. Mykolo atlaidus artimųjų, giminių, senų draugų susitikimai tapo šviesiomis ir džiugiomis dvasios ir atokvėpio akimirkomis. Kiekvienos šventės ir atlaidų paminėjimas Bažnyčioje pasak popiežiaus Pranciškaus „išlaisvina mus iš mūsų užsisklendimo, sąmonės ir susitelkimo į save“. Todėl vieni sakralinių švenčių metu ieško dvasios ramybės, kiti medituoja, nori susikaupti ir pasimelsti, apmąstyti gyvenimo kryžkeles. Tikinčiųjų siekiai gali būti skirtingi, tačiau Dievas žmones kreipia vieninteliu keliu į tiesą ir gyvenimą.

 

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pabrėžia, kad tai labai svarbu mūsų dienų pasaulyje, kur puikybės kupinas žmogus bando ištrinti ribas tarp tiesos ir asmeninės nuomonės, tarp gėrio ir blogio. Kristus kviečia ieškoti Dievo Karalystės, Dievo valios, kviečia ieškoti tikros meilės, gebančios atleisti ir paprastame žmoguje matyti Dievo veidą.

 

Tituliniuose šv. arkangelo Mykolo atlaiduose dalyvavo filologijos mokslų daktaras mielas ir dvasingas kunigas, Jėzaus draugijos narys, jau ne kartą lankęsis Ariogalos parapijoje Kazimieras Ambrasas. Jis aukojo Sumos šv. Mišias, sakė pamokslus, vadovavo liturginei procesijai apie Bažnyčią.

 

2006 m. gruodžio 12 d. Ariogalos šv. arkangelo Mykolo Bažnyčioje vyko pirmas susitikimas su kelionės iš Kryžių kalno į Šventąją Žemę kapelionu kunigu Kazimieru Ambrasu. Susitikimas iki šių dienų paliko Ariogalos vidurinės mokyklos moksleiviams ir tikintiesiems malonius prisiminimus.

 

1988 m. kun. K. Ambrasas išvažiavo į Poznanę, kur A. Mickevičiaus universitete dėstė lietuvių kalbą. Prasidėjus atgimimui buvo iškviestas dėstyti kalbos kultūros ir retorikos į Kauno kunigų seminariją.

 

Su didžiuliu dėmesiu ir susitelkimu maldininkai išklausė kun. K. Ambraso pamokslus: „Šventasis Mykolas, krikščionių gerbiamas kaip Bažnyčios globėjas ir gynėjas, taip pat buvo ir dangaus gydytojas, ankstyvosios krikščionių bendruomenės gerbiamas už stebuklingus išgydymus, padarytus jo užtarimu, – kalbėjo oratorius kunigas. – Ir šis numylėtasis arkangelas buvo vienas iš dangaus svečių, kurie atskleidė jaunai valstietei Žanai D`Ark jos misiją išlaisvinant Prancūziją. Mykolas yra Dievo sąmonės, tikėjimo, gynybos, tobulumo ir valios įsikūnijimas. Gerb. svečias kun. K. Ambrasas nurodė, kad Šv. Mykolo atlaidai švenčiami 32-jose Lietuvos parapijose. – Ark. Mykolas laikomas Dievo tautos, t.y., Bažnyčios Globėju. Jo kultas nuo seno labai paplitęs.

 

Kunigas K.Ambrasas antrojo pamokslo metu palietė skaudžią pasaulio visuomenėje temą – nepaklusnumą ir prieštaravimą. Šis reiškinys egzistuoja šeimose, įstaigose, gamyklose ir kt. pasakojama, kad nepaklusnumas gimė tada, kai dalis angelų, vadovaujami Liuciferio sukėlė maištą prieš Dangaus ir Žemės Kūrėją ir norėjo susilyginti su Viešpačiu. Į kovą stojo Šv. Mykolas, kuris mintimis, įsitikinimais, protu ir laisva valia, gauta iš Dievo nugalėjo Liuciferį ir jo šalininkus. Šv. Mykolo šūkis buvo: „Kas kaip Dievas“. Šis šūkis reiškė, jog visos sutvertos galybės, tobulybės, visokia jėga, visi sutvėrimai, palyginus su Sutvėrėju Dievu, yra niekas. .„Štai kodėlkelti bet kokį maištą, protestuoti prieš Kūrėją, o tuo pačiu neklausyti ar drįsti prieštarauti tėvui, motinai – didžiausia nesąmonė, beprotystė, nelaimė ir niekšybė, – tvirtino kun. K. Ambrasas. Taip elgdamiesi žmonės gali išspirti sau iš po kojų dieviškąją ir tvirtą atramą, kurią gauna per maldą, Sakramentus, pasninką, mąstymą ir atgailą. Su paklusnumo samprata susiję ir 10 Dievo įsakymų. Kur dingsta šie įsakymai, ten silpna valstybė ir pakrikusi tauta. – Apsidairykime, kiek šiandien normaliai ir taikiai, pavyzdingai gyvenančių šeimų, – susijaudinęs kalbėjo kunigas.  Iš kur atsiranda tos prieš vedybinės praktikos? Už tai, kad santuokinis gyvenimas prasideda ne nuo altoriaus, be sumainymo žiedų, Dievo, savo artimųjų ir parapijos akivaizdos. Kiek dabar be altoriaus „draugaujama“? Kiek pamestinukų, našlaičių namų? Kiek nelaimingų tėvų, kiek sužalotų ir tebežalojamų vaikų.

 

Kunigo G. Jankausko nuoširdaus rūpesčio dėka  paruošti lapeliai su malda į šv. arkangelą Mykolą buvo išdalinti atlaidų dalyviams ir kun. K. Ambraso kvietimu buvo garsiai kalbama, kad šv. Mykolas padėtų atsispirti nuo piktų dvasių pagundų. Po sukalbėtos maldos garbingas svečias kreipėsi į atlaidų iškilmių dalyvius: „Dėkui Jūsų darbščiam ir išradingam klebonui, kad tą maldelę į šv. Mykolą arkangelą Jis padaugino, kad nuo šiol dabar galėtume ją patys išmokti, mintyse kartoti ir kitus taip daryti išmokytume.

 

Ne tik Katalikų Bažnyčia, bet sykiu ir Jūsiškė parapija turi tokį galingą Globėją nuo pagundų, nelaimių ir visokių žalingų įpročių ir potraukių, tad nuoširdžiausiai ir drąsiai kreipkimės į Jį, ir nieko nebodami, pasinaudokime ir remkimės Juo kuo dažniau ir karščiau, kad iš mūsų Žemės, ypač Ariogalos padangės išnyktų nelaimės, o Jūsų darbai, žygiai ir pastangos būtų kartas nuo karto paaukotos ir atiduotos Dievui, o ne kipšui. Kad būtų drąsiai meldžiama tautos gerovės ir Jūsų visų sielų labui, kad kuo daugiau žmonių laimėtų džiaugsmingą Amžinybę.

 

Kunigo K. Ambraso įtaigus ir su meile pasakytas pamokslas tikinčiųjų sielose sustiprins tikėjimo ir vilties siekius.

 

Ariogalos parapijos tituliniuose atlaiduose dalyvavo ir Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios choras. Jo seniūnas Aleksandras Kirka, vadovas Arūnas Važinskas ir vargonininkas Juozas Grigas. Po Votyvosšv. Mišių jie atliko bažnyčioje  muzikinę sakralinę programą ir giedojo Sumos šv. Mišiose.

Jėzuitų bažnyčioje susibūręs kolektyvas, vienijantis išsilavinusius, nemažą gyvenimo ir veiklos patirtį turin­čius žmones, nepasitenkino tik giedojimu bažnyčioje. Nors ir parengė tai, kas privalu bažnyčios chorui. Šis kolektyvas dalyvavo visose nepriklausomos Lietuvos dainų šventėse, rūpinosi koncertine veikla. Choro nepaliko nuošalyje ir pasaulio muzikos gyvenimo įvykiai, žymių kompozitorių Fr. Šuberto, A. Mocarto, Budriūno, poeto A. Mickevičiaus jubiliejinių sukakčių minėjimai. Kauno jėzuitų bažnyčios choras  kasmet gieda per at­laidus Šiluvoje, be to, yra apkeliavę kone visą Lietuvą ir giedoję per Mišias Šiaulių, Telšių, Klaipėdos, Biržų, Druskininkų, Vilkijos, Bartninkų bažnyčiose.1993 m. Jėzuitų choras Kauno santakoje kartu su kitais bažnyčių chorais daly­vavo Popiežiaus Jono Pauliaus II sutikime.

 

Lankė choras Žemaitiją, Telšiuose su vysk. A. Vaičiu­mi prisiminė krikščionybės kelią į šį kraštą, giedojo Varniuose. Vilniuje ne kartą choro giedamos giesmės skambėjo Arkikatedroje ir Šv. Kazimiero bažnyčioje.

 

Pakiliai ir jaudinančiai bažnyčios skliautais aidėjo choro atliekama muzika ir giesmės.  Choro kolektyvo atlikti kūriniai, tai susirinkusių į Bažnyčią lūpomis – menas, turintis dievišką savybę. Jis įsiskverbia į giliausius žmogaus dvasios klodus, žadina kilnius jausmus, padeda labiau įprasminti maldas. Giedojimas yra vienas gražiausių liturginių apeigų elementų. (G. Matusevičienė)

Baigiantis atlaidams kun. G. Jankauskas kreipėsi į maldininkus: „Mieli tikintieji, visi geros valios žmonės, visų Jūsų vardu nuoširdžiai dėkoju šv. Mykolo atlaidus vedusiam kun. Kazimierui Ambrasui už Sumos šv. Mišių auką, Votyvos ir Sumos pamokslų metu išsakytas prasmingas, gilias bei pamokančias mintis, taip pat liturginę procesiją ir išpažinčių klausymą. Mes visi Jums linkime geros sveikatos, Dievo globos bei palaimos, ir toliau nešant į žmonių širdis Gerąją Naujieną – tikėjimo šviesą. Jūsų išmintis, tikėjimas, auka ir meilė Dievui bei tėvynei Lietuvai mums suteikia naujų jėgų kovoti prieš blogį ir jį nugalėti“.

Kunigas G. Jankauskas šiltai padėkojo Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios chorui ir palinkėjo: „Tegul gerasis Dievas ir toliau Jus globoja bei laimina Jūsų kūrybinį muzikinį darbą“.

 

Nuoširdi padėka buvo pareikšta ir Ariogalos parapijos Sumos chorui, vargonininkei Marijai Vaitiekūnienei.

 

Malonių padėkos žodžių susilaukė Carito darbuotojos ir visi Bažnyčios liturgijos pagalbininkai.

 

Kunigas G. Jankauskas visiems padėkojo už šventinę nuotaiką ir dalyvavimą šv. Mykolo atlaiduose ir visiems iš širdies palinkėjo santarvės šeimose, vienybės, atlaidumo bei nuoširdumo, daug sveikatos ir naujų prasmingų siekių ateities gyvenimo keliuose. Tegul Dievas ir meilė būna Jumyse neatsiejami dalykai. Kai mylime visus šalia esančius, Dievas gyvena mumyse.