Noriu papasakoti apie savo močiutės – Teresės Plisienės naująją poezijos knygelę „Neužmirštuolės”.  Jos eilėraščiuose atsispindi meilė Dievui, Tėvynei, šeimai, draugams ir gyvenimui. Net keletą eilėraščių močiutė paskyrė ir man.

 

Sužinojau, kad pirmąjį savo eilėraštį močiutė parašė penktoje klasėje, paprašius mokytojai. Tas eilėraštis patiko lietuvių kalbos mokytojai. Ji ragino toliau rašyti. Močiutė visą gyvenimą labai daug skaitė: ir poezijos, ir prozos knygas. Kartais rašydavo eilėraščius, bet jų nerinko ir nesaugojo. Tiesiog – rašė savo malonumui. 

  

Polinkį rašyti ji paveldėjo iš savo tėvelio, mano prosenelio. Jis buvo išsilavinęs žmogus, rašydavo straipsnius į įvairius laikraščius.

 

Mano močiutė Teresė visada buvo labai aktyvi. Keturiasdešimt metų išdirbo medike kaimo medicinos punkte. Ji organizuodavo donorų šventes ir jas aprašydavo. Taip pat aprašydavo gražius kaimynų santykius, pavyzdingas daugiavaikes šeimas ir įvairius gyvenimo įvykius. Ji buvo rajono felčerių sąjungos pirmininkė, Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos Carito pirmininkė.

 

Močiutė kilusi iš labai religingos šeimos. Su dideliu džiaugsmu ji kiekvieną sekmadienį lanko bažnyčią. Šiuo metu yra aktyvi Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos pastoracinės tarybos narė, atsakinga už žiniasklaidą ir Šv. Rašto skaitymą šv. Mišių metu. Domisi bažnyčioje vykstančiais renginiais ir aktyviai juose dalyvauja.

 

Kadangi močiutė medikė, teko jai slaugyti net penkis savo artimuosius su visiška negalia. Dievas jai nurodė tokį gyvenimo kelią – padėti silpnesniam, todėl poezijai laiko nelikdavo.

 

Didelį siurprizą močiutei jubiliejinio gimtadienio proga padovanojo jos vaikai, slapta išleidę pirmąją eilėraščių knygelę – „Akimirkos”.  Joje buvo surinkti vaikams ir anūkams rašyti eilėraščiai. Nuo tada ir ji pati pradėjo aktyviau rašyti ir  taip gimė antroji knygelė – „Neužmirštuolės”.

 

Eilėraštis iš naujos knygelės „Dievas maldą išklausys”:

 

Dvasia šventoji palietė man širdį.

Banga gerumo dar paglostė ją.

Dabar geriau ji kito skausmą girdi.

Visiems įtikti taip sunku, deja.

 

Bet reikia stengtis, nenuleisti rankų

Ir Dievas mano maldą išklausys.

Štai saulė pašvietė pro sielos langą.

Te ją visi, kam reikia – pamatys.

 

Poetė Teresė Plisienė yra Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, dviejų minėtų poezijos knygelių autorė ir keturių almanachų bendraautorė: „Jaunystės lieptai”, „Poezijos spalvos 2”, „Lietuva - tai aš” ir „Apie tave ir tau, Tėvyne”. Ji yra Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas” metraštininkė. Be to rašo straipsnius į LNRS mėnraštį „Gintaro gimtinė”, laikraščius: „Dvidešimt pirmas amžius”, „Vilniaus diena”, „Dzūkų žinios”, „Šeimininkė”, „Alio, Raseiniai”, „Naujas rytas”. Rašo straipsnelius ir į Ariogalos šv. arkang. Mykolo parapijos internetinę svetainę. Eilėraščiai buvo išspausdinti: laikraščiuose „Šeimininkė”, „Gintaro gimtinė”, „Alio, Raseiniai”, „Naujas rytas”.

 

Močiute, nenustok svajoti, rašyti ir kurti eiles. Aš didžiuojuosi tavimi ir linkiu kūrybinės sėkmės.