Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo parapijos klebonas, kun. Gintautas Jankauskas. Savo pamoksle jis sakė: „Vienintelė atrama buvo tik tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu.Kristus kviečia būti drąsiems ir ryžtingiems bet kokio blogio akivaizdoje. Tiesa ir gėris visuomet gyvuos.”

Po šv. Mišių buvo sugiedota Tautinė giesmė. Tada prasidėjo koncertas, kurį labai išradingai ir įdomiai vedė Raseinių rajono kultūros centro Ariogaloje renginių organizatorė Rasa Sadauskienė. Ji tarė įžanginį žodį.Išsamiai papasakojo apie tautos genocidą, gyvulinius vagonus, nukentėjusią šalies šviesuomenę. R.Sadauskienė sakė:„Dabartinei jaunajai kartai net sunku įsivaizduoti, kaip tuomet nesiskaityta su žmogaus gyvybe, su pačiu žmogumi”.

Koncerte dalyvavo du ansambliai –  „Radasta” ir „Versmė” ( vad. Renata Aleksiejienė ), kurie gražiai sudainavo keletą dainų:„Lopšinė gimtinei ir motinai”, „Brangiausia žemė”, „Stoviu aš parimus”, „Kas rovė – neišrovė”. Intarpuose tarp dainų R. Aleksiejienė labai išraiškingai paskaitė savo eilėraštį: „Mes – tavo vaikai”, o vedančioji Rasa –„Tu – mano vienintelė Tėvynė”.  Po to poetas, LNRS narys Antanas Kišonas su žmona Rita labai gražiai paskaitė savo eilėraštį „Kur tu esi?”. A. Kišonas dar paskaitė labai gražų antrą savo eilėraštį –„Tėvynės šauksmas”. Koncertą  užbaigėme bendrą visų daina – giesme „Lietuva brangi”.

Buvo taip nuoširdu ir tikra. Šventinę nuotaiką pakėlė, kad koncerto vedančioji, vadovė ir visi dainininkai buvo pasipuošę tautiniais rūbais. Nuoširdžiai dėkojame  šventės organizatoriams.

Visos tos netektys – nepamirštant nė vieno žmogaus – turi būti įvardytos, įvertintos ateities labui. Kad tai daugiau niekada nepasikartotų ir mūsų atmintyje šie praradimai išliktų kaip pats skaudžiausias etapas tautos istorijoje.