Pirmasis piligrimystės žingsnis, kurį ragino žengti grupės vadovas Mantas, yra pasirengimas, todėl skaitėme knygas (Liongino Virbalo „Šventoji Žemė”, Gintauto Jankausko „Šventoji Žemė”, Romeo Maggioni „Šalom”, James Martin SJ „Jėzus - piligrimystė”), žiūrėjome filmus (pvz., „Šventi svečiai” - rež. Gidi Dar), kad susipažintume su įvairialypiu šalies geografiniu, istoriniu, kultūriniu, tautiniu bei religiniu kontekstu.

Svarbiausias piligrimystės tikslas – artimiau pažinti Jėzų, keliaujant tomis vietomis, kur Jis keliavo, kasdien švenčiant Eucharistiją (Palaiminimų kalne, Ant Taboro kalno, Judėjos Dykumoje, Koplytėlėje prie Aukštutinio kambario, Piemenų lauke, „Ecce homo” bažnyčioje) ir patiriant bendrystę su kitais piligrimais, atminus tai, jog Jėzui bendrystė (pvz., drauge valgant) buvo labai svarbi Dangaus Karalystės skelbimui.

Pirmojoje kelionės dalyje gyvenome Tiberiadoje, ant Galilėjos ežero kranto. Šiomis dienomis aplankėme su Jėzaus gyvenimu susijusias Galilėjos krašto vietas: Palaiminimų kalną, Kafarnaumą, Petro Primato bažnyčią Tabhoje, Taboro kalną, Nazareto miestą, kuriame ne tik susipažinome su I amžiaus gyvenimo ypatumais, bet ir aplankėme Mergelės Marijos Apreiškimo baziliką, kur „Žodis tapo Kūnu” ir šios bazilikos šventoriuje prie Aušros vartų Gailestingumo Motinos paveikslo kopijos drauge meldėmės Mergelės Marijos litaniją.

Antrojoje kelionės dalyje gyvenome Jeruzalės senamiestyje, Via Dolorosa gatvėje, kuri veda tikinčiuosius Kryžiaus keliu į Kristaus kapo ir Prisikėlimo baziliką. Einant Kryžiaus kelio stotimis drauge su kryžiumi širdyse nešėme intencijas visų tų, kurie prašė maldos.

 

Jeruzalėje aplankėme Mergelės Marijos užmigimo bažnyčią, Aukštutinį kambarį, kuriame vyko Paskutinė vakarienė ir po Prisikėlimo apaštalams buvo atsiųsta Šventoji Dvasia. Todėl ir mes čia atminėme šiuos įvykius. Taip pat keliavome į Alyvų kalną, Getsemanę, aplankėme Tautų baziliką.

Kristaus Kapo ir Prisikėlimo bazilikoje turėjome galimybę eiti procesijoje drauge su vienuoliais pranciškonais ir tikinčiųjų minia melsdamiesi, giedodami ir apmąstydami ten esančias Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą ženklinančias vietas.

Ypatingos patirtys buvo lankytis Judėjos dykumoje, kur šventėme Eucharistiją; Jordano  upėje atnaujinome Krikšto pažadus, o Betanijoje leidomės į Lozoriaus kapą.

Piligrimystės pabaigoje vykome ten, kur Jėzus gimė. Švęsdami Eucharistiją oloje, esančioje Piemenėlių lauke, giedojome kalėdines giesmes ir leidome Jėzui užgimti mūsų širdyse. Dalyvaudami procesijoje Betliejaus Jėzaus gimimo bazilikoje galėjome patekti į gimimo grotą.  Apibendrinant, galime pasidalinti tuo, jog ne tik susipažinome su Jėzaus aplinka, bet ir patyrėme bendrystę, vadovų kompetenciją, rūpestį, džiuginančias staigmenas ir arkivyskupo Liongino Virbalo tėvišką rūpestį kiekvienu piligrimu.

 

Dėkojame Dievui už šią piligrimystę ir kiekvienam linkime ten nukeliauti...