Kauno arkivyskupija Raseinių dekanatas  
       
Naujienos
Laikraštis
Šiluvos Jubiliejus
Ariogalos enciklopedija
Apie Ariogalą ir seniūniją
Bažnyčios ir parapijos istorija
Dvasininkai
Pastoracinė taryba ir sinodo grupė
Gyvenimas
Kalendorius ir nuorodos
English
 
 
Interneto svetainė:
kaunas.lcn.lt/parapijos/ariogala
El. paštas:
ariogala@kaunas.lcn.lt
 
Šv. Mišios:
Sekm.: 10.00 ir 12.00

Šešt.: 11.00 ir 17.00

II, III, IV, V – 17.00
 
 
Skelbimai:
MIELI PARAPIJIEČIAI IR VISI GEROS VALIOS ŽMONĖS
 
Prašome ir Jūsų suteikti finansinę paramą, kuri bus skirta Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapijos namų statybai.
 
Naujas pastatas bus skiriamas religinio, kultūrinio, meninio ir kitokio pobūdžio renginiams.
 
Ariogaloje jau tradiciniu yra tapęs politinių kalinių, tremtinių ir rezistencinės kovos dalyvių sąskrydis bei piligriminės kelionės į Šiluvą. Čia daug apsilanko žmonių ir su nuoskauda apgailestauja, kad nėra tinkamų parapijos namų.
 
ARIOGALOS ŠV. ARKANGELO MYKOLO PARAPIJA 
Įmonės kodas: 191045223
PARAMOS SĄSKAITA
LT 77 7300 0100 9954 0167
Bankas: Swedbank.
 
Kiekvieno mėnesio pirmąjį sekmadienį Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje Sumos šv. Mišių metu maldose prisiminsime visus rėmėjus.
 

NAUJIENOS

Lietuvos valstybės atkūrimo diena  

Lietuvos valstybės atkūrimo 105-ųjų metinių minėjimo šventė mūsų miestelyje, kaip ir visoje Lietuvoje, prasidėjo savarankišku Lietuvos vėliavos iškėlimu prie namų ir įstaigų.
 
 
Į iškilmingas šv.Mišias, kurias aukojo Ariogalos šv.arkangelo Mykolo parapijos klebonas kunigas Gintautas Jankauskas, rinkosi ariogališkiai šventiškai nusiteikę ir pasipuošę tautine atributika – trispalviais šalikėliais.
 
Lietuvos vėliava ir gėlių puokštėmis nešini atžygiavo jaunieji šauliai. Visi kartu meldėmės už Tėvynę Lietuvą, jos dabartį ir ateitį, už visus gyvuosius laisvės kovų dalyvius, taip pat už kovojusius ir kritusius už Lietuvos laisvę.
 
 
Pamokslo metu klebonas priminė didingą Lietuvos istoriją, kovas su priešais už Tėvynės laisvę nuo pat valstybės sukūrimo iki šių dienų. „Lietuva gyvavo, gyvuoja ir gyvuos per amžius”– savo mintis baigė klebonas.
 
Šv.Mišių metu giedojo Sumos choras, vadovaujamas vargonininkės Teresės Vaitekūnaitės. „Apsaugok, Aukščiausias, tą mylimą šalį”– aidėjo bažnyčios skliautuose. Šv.Mišių pabaigoje visi sugiedojome Lietuvos himną. Skambant vargonininkės Teresės atliekamai A.Raudonikio dainai „Kur balti keliai”, išlydėjome šaulius į Ariogalos kapines. Ten jie padėjo gėles prie Tremtinių paminklo ir Partizanų koplyčios. O choras po šv.Mišių padainavo lietuvių liaudies dainą „Aš pasėjau ąžuolą”.
 
 
Tada visi skubėjome į Ariogalos kultūros centrą, kuriame vyko meninė programa ir Valdo Babaliausko dokumentinio filmo „Juozas Jakavonis - Tigras” pristatymas.
 
Sveikinimo kalba renginį pradėjo kultūros namų šeimininkė Rasa Sadauskienė. Ji taip pat perskaitė Raseinių rajono mero Andriaus Bautronio sveikinimą. Meras negalėjo dalyvauti dėl gausybės šventinių renginių mūsų rajone.
 
 
Sveikinimo kalbą tarė parapijos klebonas kun. Gintautas Jankauskas. Jis ne tik pasveikino susirinkusius su Lietuvos valstybės atkūrimo 105-osiomis metinėmis, bet ir apžvelgė, kokie svarbūs 2023-ieji metai įvairiais tiek tautiniais, tiek religiniais jubiliejais. Tai ir Vilniaus 700-ąsis gimtadienis. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis. Tai ir 400-osios šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystės metinės. Vilniuje šis šventasis subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs krikščionių Bažnyčios vienybei. Tai ir popiežiaus šventojo Jono Pauliaus II-ojo vizito Lietuvoje 30-osios metinės. Savo kalbą klebonas baigė poeto B.Brazdžionio eilėmis „Aš čia – gyva”.
 
 
Meninėje programoje dainavo Ariogalos gimnazijos moksleivė, jaunoji lakštingala Evelina Dubauskaitė. Ji atliko V.Mykolaičio - Putino „Tėvynei” . Muziką sukūrė ji pati. Taip pat skambėjo daina „Liepsna”, kuriai muziką sukūrė taip pat Evelina.
 
Filmą „Juozas Jakavonis - Tigras” pristatė jo dukra, Seimo narė Angelė Jakavonytė. Tai dokumentinis filmas apie Dainavos apygardos partizanų kovas už laisvę, jų pasiaukojimą, meilę Dievui ir Tėvynei, dorą, sąžiningumą ir didvyriškumą...  Filme pasakoja pats partizanas Tigras, kaip tuomet dvidešimtmetis jaunuolis iš Kasčiūnų kaimo, kaip ir kiti jo bendraamžiai, gavę šaukimus į okupanto armiją, apsisprendė: už kančias, bet ne už vergiją okupantui, už mirtį vardan Tėvynės, už gulagą, bet ne draugų išdavystę. Pasirinko pasipriešinimo kovas, davė partizano priesaiką. Tėvų namuose, vienkiemyje ant Merkio kranto, kartu su kitais partizanais iškasė bunkerį, kuris tapo Pietų Lietuvos partizanų vadų J.Vitkaus - Kazimieraičio ir A. Ramanausko - Vanago būstine. Čia buvo įrengta spaustuvė, rengiami ir spausdinami štabo dokumentai, leidžiamas partizanų pogrindinis laikraštis „Laisvės varpas”. Čia buvo suplanuotas ir Merkinės stribų ir enkavedistų puolimas. Šis filmas – tai pasakojimas apie brolių partizanų gyvenimą kruvinais, rūsčiais sovietinio pokario metais, KGB žiaurumus. Kaip jis pats, Tigras, enkavedistų ir vietinių stribų sučiuptas, perėjo Merkinės, Varėnos, Vilniaus KGB rūsių pragarą. Vėliau  ištremtas į Sibirą prie Ramiojo vandenyno. Taip pat apie jo vergišką darbą Zyriankos, S.Lazo, Trečiojo fabriko lageriuose, šachtose už menką duonos davinį, vos palaikantį gyvybę. Šis filmas – tai liudijimas, kas atsitiko su pokario Lietuva, jos žmonėmis ir kokia komunizmo esmė. Filmas – tai paminklas partizanams – laisvės kovotojams. Tai gyvas istorinis liudijimas apie okupantų vykdytus žiaurumus.
 
 
Po filmo buvo galima pabendrauti su J.Jakavonio dukra, Seimo nare Angele Jakavonyte, apžiūrėti partizaniškus daiktus. Jie buvo sudėti į lagaminą, kuriuo nešinas Tigras su šeima grįžo iš Sibiro. Tai kelios maldaknygės, mažas bunkerio maketas, Juozo Jakavonio knyga „Šalia mirties”,( ją šiuo metu kaip tik skaitau), užrašų knygutė, keli dokumentai. Mane ypač sujaudino prisilietimas prie partizanišku krauju sulietos maldaknygės, kuri buvo ištraukta iš Merkio, kai enkavedistai nušovė keturis partizanus. Toks gyvas, tikras prisilietimas prie krauju aplaistytos kovos už mūsų tautos laisvę sukrėtė mane iki širdies gelmių.
 
 
Ačiū visiems šventės organizatoriams. Tai buvo prasminga, dvasinga, patriotinė popietė. Žaviuosi partizanų pasiaukojimu vardan Tėvynės, jų didvyriškumu ir drąsa bei lenkiu galvą prieš visus kovojusius ir žuvusius už Lietuvos ir mūsų visų laisvę. Amžina šlovė didvyriams!
 
Šventės dalyvė Kristina SADAUSKIENĖ

 

  << į puslapio viršų
Atnaujinta 2024 0617 14
 
© 2003 Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija