Atlaidų dienomis į Šiluvą atvyksta gausybė žmonių iš visos Lietuvos ir meldžiasi, kad Marija globotų, laimintų jų vargus, teiktų dvasinės stiprybės, fizinių jėgų bei sveikatos. Tai paliudija mūsų širdžių giesmės ir eilėraščiai, skirti Šiluvos Marijai. Juose atsispindi visų Lietuvos tikinčiųjų jausmai ir nuotaikos, meilė ir pagarba, pasitikėjimas ir viltys. Šiluvos atlaidus aplanko kaip niekada daug žmonių maldingų kelionių būdu - pėsčiomis.

 

Rugsėjo 8 d. po šv. Mišių Kauno Arkikatedroje Bazilikoje į atgailos kelionę pėsčiomis į Švč. M.Marijos atlaidus Šiluvoje išvyko 16 fizinę ir dvasinę negalią turinčių ligonių. Rugsėjo 9 d. jie atvyko į Ariogalą ir dalyvavo šv. Mišiose. Kartu meldėmės, kad Dievo Motina Marija juos globotų ir laimintų. Kitos dienos ryte 5 val. Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje kartu sukalbėjome Švč. M. Marijos litaniją, po to maldininkus palaiminau ir palinkėjau laimingai nuvykti į Šiluvą.

 

Piligrimai maloniai sutiko papasakoti apie savo atgailos keliones pesčiomis po įvairias Lietuvos vyskupijas lankant bažnyčias. Su džiaugsmu dalinosi patirtais ir išgyventais kelionių metu įspūdžiais.

 

Pirmajai kelionei į Šiluvos atlaidus pašaukė švč. M. Marija 1999 metais. Kelionę organizavo šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės maldos bendruomenė kartu besimeldžianti 4 metus. Tai buvo atgailos kelionė už negimusius kūdikius. Viešpaties kūrybos pagrindas žmoguje yra gyvybės kūrimas. Būtent tai ir paskatino rinktis šią kelionės intenciją.

 

Mūsų atgailos keliones sustiprino šviesios atminties popiežiaus Jono Pauliaus II – jo kvietimas 2000 – jų metų jubiliejų sutikti maldomis ir atgailos kelionėmis. Todėl 2000 metais organizavome 7 atgailos keliones, pagerbdami dvi Lietuvos arkivyskupijas ir penkias vyskupijas. Kelionė apjungė vyskupijų katedras su paskelbtomis jubiliejinėmis bažnyčiomis ir atlaidais.

 

Kelionių maršrutai:

 

Vilniaus arkivyskupija – Arkikatedra Bazilika – Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vardo jubiliejinė bažnyčia.

 

Kauno arkivyskupija – Arkikatedra Bazilika – Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo bazilika.

 

Šiaulių vyskupija – Katedra – Linkuvos Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčia.

 

Panevėžio vyskupija – Katedra – Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

 

Telšių vyskupija – Katedra – Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marijos Apsilankymo Bazilika.

 

Vilkaviškio vyskupija – Katedra – Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo (Mažoji Bazilika nuo 1992 m.)

 

Kaišiadorių vyskupija – Katedra – Pivašiūnų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.

 

Į kelione kviesdavome skelbdami informaciją bažnyčiose ir įvairiose viešose vietose platindami kvietimus. Prie mūsų galėjo prisijungti kiekvienas, norintis maldoje pagerbti mūsų Viešpatį Jėzų Kristų ir jo Motiną Švč. M. Mariją. Kartu su mūsų maldos grupe po Lietuvą keliavo ir Panevėžio maldos grupės nariai, kurie vėliau keliones pradėjo organizuoti patys.

 

Kiekvienais metais prisijungia maldininkai iš Vilniaus ir Marijampolės.

 

Po 2000 metų kelionių kiekvienais metais keliaujame į Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo atlaidus , kviesdami visus norinčius. Šiais, 2005 m. pėsčiomis į Šiluvą keliaujame 7 – tą kartą, o Panevėžio maldininkai savanoriai jau trečią kartą.

 

Kelionėse prisijungia skirtingas žmonių skaičius įvairiu laiku. Kadangi keliaujame 2 – 3 dienas, toje pačioje kelionėje žmonių skaičius keičiasi. Keliauja nuo 20 iki 60 metų amžiaus atgailautojai. Buvo atvejų, kai kelionėse dalyvavo motinos su 3 – jų mėnesių amžiaus kūdikiais, 7 – 12 metų amžiaus vaikais ir močiutės 70 – 90 metų amžiaus.

 

Kelionės metu atgailautojus lydi lengvasis automobilis, prireikus suteikiama medicininė pagalba, visuomet kartą dienoje būna karšto maisto, pastoviai siūlomi gaivieji gėrimai, vanduo. Iš anksto būna sutartos nakvynės. Pietūs ir vakarienė praeina bendroje agapėje su malda ir maloniu bendravimu.

 

Kelionėse mus stiprina bažnyčiose aukojamos šv. Mišios piligrimų intencija ir geranoriškas kunigų nusiteikimas. Labai sujaudina einančiųjų širdis pasitinkančių parapijiečių šiltas sutikimas – su gėlėmis, giesmėmis, maldomis, maistu, sodo gėrybėmis. Tuomet atrodo, kad visi susijungiame į vieną Dievo bendruomenės šeimą.

 

Kartais nelengva pašaukti žmones šiai kelionei (nes ji iš tikrųjų sunki), bet pradėjus joje dalyvauti nebuvo atvejo, kad kas pasitrauktų. Šv. Dvasios šaukinys taip stipriai paliečia širdį, kad nei lietus, nei kaitrūs saulės spinduliai, nei pūslėtos kojos nesumažina pasirinkto tikslo siekimo. Taigi Šv. Dvasios malonėje ir Švč. M. Marijos – mūsų Motinėlės apsaugoje pasiekiame tikslą, nesusidurdami su dideliais pavojais.

 

Nuolatiniai maldos grupės narių susitikimai bei maldingos kelionės kiekvienam iš mūsų įrašė širdyje šaukinius, kurių anksčiau negirdėjome. Sunkiu apsisprendimų metu mūsų sesė pasiryžo ruoštis prie Pirmosios Šv. Komunijos, kita sesė leido išvysti pasaulį sūneliui, kuris dabar penkti metai kartu su mama 3 kartus savaitėje meldžiasi maldos grupės koplyčioje. Priimti net 4 Santuokos sakramentai.

 

O kiek mums šios kelionės atvėrė širdis gailestingumui, rūpintis ir kitais, pamirštant visas savo bėdas. Dėkojame Viešpačiui ir Švč. M. Marijai, kad maldos grupėje išmokome šypsotis, ištiesti pagalbos ranką kenčiančiam, nuskriaustam arba nepažįstančiam meilės.

 

Maldos, skambančios atgailos kelionėse, stiprina mus sunkiomis gyvenimo akimirkomis ir nuolat kviečia pasivesti Dievo globai.