Kas Jūs bebūtumėte – studentas, moksleivis, darbininkas ar menininkas, namų šeimininkė ar pensininkė, jei trokštate atgaivinti savo tikėjimo gyvenimą ir ryšį su Dievu tylos bei maldos atmosferoje, privalote atlikti rekolekcijas. Jų metu turite progą melstis, pabūti vienumoje, klausytis Dievo Žodžio, atlikti išpažintį, priimti šv. Komuniją ir dalyvauti šv. Mišių aukoje.

 

2006 m. kovo 30 d. Ariogalos šv. arkang. Mykolo bažnyčioje vyko Gavėnios rekolekcijos.

 

Jas vedė Mažosios studijos “ Dievo Žodis. Kasdieniniai skaitymai“ laidų vedėjas kun. JULIUS SASNAUSKAS, OFM.

 

11.30 val. – Kryžiaus Keliai.

12 val. – Sumos Šv. Mišios.

14 val. – Ariogalos vid. mokykloje susitikimas su kun. J. Sasnausku.  

17 val. – Vakarinės  Šv. Mišios.

 

Sumos pamokslo metu kun. J. Sasnauskas kalbėjo:

 

„Nusišypsokit... Niekur pasaulyje neužrašyta, kad paslėptumėte šypsenas.

 

Praeitas sekmadienis buvo džiaugsmingasis Gavėnios sekmadienis. Dar nuo ano sekmadienio lydi džiaugsmo aidai, te nudžiunga širdys visų, kurie ilgisi Viešpaties. „Te nudžiunga širdys! – kartosiu ir kartosiu pačiam Gavėnios vidury,– tenudžiunga širdys, kurios ilgisi Dievo pergalės“.

 

O apie ką jūs giedojote „Pulkim ant kelių“ giesmėje? Ten yra pritaikytas vienas žodis Jėzui. Kai girdžiu per Gavėnią tą žodį, man dvigubai širdis džiaugiasi. Tas žodis iš „s“ raidės „Jėzau, saldžiausias“. Tai išgirdau vienų rekolekcijų metu per pačią Gavėnią.

 

XIX a. pradžioje tą giesmę sukūrė kun. Strazdelis. Bažnyčia norėjo ir nori visada, kad Jėzus mums būtų saldžiausias. Šiandien ir dabar per Gavėnią, Velykas, visuomet tas kreipinys turi būti mūsų širdyse. Jėzus turi ateiti į mūsų gyvenimą už viską saldesnis, kaip tik toks. Kodėl jis turi būti tas, kaip didis mūsų gyvenimo džiaugsmas? Todėl, kad Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį  Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą.Tik per vienatinį Dievo Sūnų pasaulis turi būti išgelbėtas. Tai pasakyta mums visiems, Ariogalai, Vilniui...

 

Bažnyčia, altorius, mūsų tarnystė, Eucharistija yra tam, kad skelbtų, vykdytų bei liudytų pasaulio išgelbėjimą. Todėl Jėzus saldžiausias net Gavėnios viduryje. Dievas taip pasielgė, kad šiandien jūsų gyvenimai įgytų to saldumo ir turėtų prasmę. Gavėnios tikslas yra ne kankinti žmones, o juos suartinti , pritraukti ir parodyti Jėzaus saldumą. Įkvėpti tos drąsos saldumo ieškoti, o atradus – dėkoti.

 

Ir ant kryžiaus Jėzus yra saldžiausias, nes labai norėjo , kad visų mūsų gyvenimas jo dėka prašvistų ir įgautų naują prasmę. Ypatingai Jėzus ateina į mažus miestelius, bendruomenes, į siaurus ratelius kaip saldžiausias.

 

Krikščioniškas gyvenimas driekiasi per platų pasaulį visu pločiu ir gyliu. Niekas negali pasakyti, kur yra ta susitikimo su Dievu didžioji vieta, kur tas malonės metas.  Kokie įvykiai ir kokie mūsų judesiai, nors labai žemiški, liaudiški ir pasaulietiški taps tais išganingais, mus nuteisinančiais? Nei mūsų graudūs verksmai, nei Kryžiaus kelio apmąstymų stotys, nei Gavėnios rimtis, nusiminimas ar santūrumas apie nieką kitą mums negali kalbėti, kaip tik apie Dievo meilės ribų nežinojimą, kuri buvo ir išliks skirta žmonių giminei. Ši Dievo meilė skelbiama jums, kad dar kartą patikėtumėte ir gyventumėte saldžiausio Jėzaus artumoje bei globoje“.

 

Vėliau svečias aplankė Ariogalos vidurinę mokyklą. Susitikti su gerbiamu kun. J. Sasnausku susirinko Ariogalos vidurinės mokyklos mokiniai, tikybos mokytoja L. Neverdauskienė, fizikos mokytojas P. Urbonas, muzikos mokytoja L. Šimkūnienė, etikos mokytoja S. Balžekaitė, skaityklos vedėja E. Jankauskaitė ir direktorius Arvydas Stankus.

 

Svečias pasidalino pamąstymais apie Gavėnią, mielai atsakė į pateiktus klausimus. Jis kalbėjo:

 

„Gavėnia – tai laikotarpis, leidžiantis mums dar labiau pažinti save dvasine prasme. Dievas nori mums padėti. Jis nėra koks registruotojas mūsų nusižengimų. Jo meilė nori  mus suartinti, visiškai nepriklauso nuo mūsų vertumo ar nevertumo. Jei kas norite ieškoti savo kelio į Bažnyčią, tai pirmiausia reikės išguiti iš širdies baimę. Baimė yra pagrindinis priešas mūsų santykiuose su Dievu ir tarpusavyje. Jeigu imi bijoti būti savimi, atsiverti draugui, jeigu imi bijoti jo kaip kažkokios naštos, tai tas santykis iš karto yra pasmerktas. Noriu, kad tie visi ne, ne, ne... pavirstų į  vieną didelį taip. Tai ne tik Gavėnios, bet ir kaip viso mūsų krikščionio gyvenimo užduotis. Visuomet bažnyčioje dalyvaujant maldoje su Dievu pagrindinis kriterijus yra, kiek tas bendravimas suteikia mums džiaugsmo. Linkiu visiems džiugios Gavėnios.

 

Dabar pranciškonų centras Vilniuje. Šalia šv. Onos bažnyčios yra Bernardinų bažnyčia. Penkiasdešimt metų ji buvo uždaryta, paversta sandeliu ir dabar jau dešimt metų kaip veikianti. Ten esame penki kunigai ir dar keli vienuoliai. Bažnyčią lanko daug jaunimo. Visi kartu nuoširdžiai bendraujame.

 

Būdamas klebonu, 1998 m. nusprendžiau įrengti netradicinę Kalėdų Prakartėlę, prisiminęs  XIII a. gyvenusį mūsų ordino įsteigėją šv. Pranciškų. Jis visuomet vaizduojamas su paukšteliais, žvėriukais ir avinėliais. Šv. Pranciškus Asyžietis 1223 m. Grecio vietovėje įrengė pirmąjį „Betliejų“: su piemenėliais, jaučiu ir avimis, ėdžiose gulinčiu Kūdikėliu Jėzumi. Popiežiui leidus, šis „Betliejus“ buvo įruoštas ant altoriaus.

 

Prisimindamas šv. Pranciškaus pasakojimą apie pirmąsias Kalėdas ir aš nusprendžiau taip padaryti. Į bažnyčią iš ūkininko atsivedėme penkias avis, kitais metais ir asilą. Ir dabar ši tradicija tęsiasi. Pirmą vakarą ėjau aukoti Bernelių šv. Mišių. Kaip įprasta pasisveikinau su žmonėmis sakydamas:“Viešpats su jumis“. Ir girdžiu atsakymą: „Bėėėė...“. Visi žmones pradėjo juoktis. Dabar jau pasidarė net garbės reikalas per kiekvienas Kalėdas įrengti bažnyčioje panašų „Betliejų“.

 

Velykose mūsų atsivertimas į tiesą ir meilę irgi gali būti išreikštas per gamtos atbudimą, tai tam tikras atspindys Prisikėlimo tiesos. Yra graži tradicija: Didįjį Šeštadienį su jaunimo būreliu važiuojame prie Vilnelės upės ir šlaituose skiname žibutes. Padarome kelis šimtus puokštelių. Velykų  šv. Mišiose po „Ramybės palinkėjimo“ išdaliname susirinkusiems žmonėms šias žibučių puokšteles. Tas džiaugsmas kaip tik papildo Kristaus Prisikėlimo džiaugsmą.

 

Per dešimt metų iš susidariusios jaunų žmonių grupelės vienas įstojo į kunigų seminariją. Baigė teisės studijas, tapo magistru ir, pajutęs pašaukimą, pasirinko kunigystės kelią. Kelios jaunimo poros sukūrė gražias katalikiškas šeimas.Tai ir yra pagrindinė bendruomenės užduotis: padėti išsiskleisti ir surasti jaunam žmogui savo prasmingą gyvenimo kelią.

 

Dabar Lietuvoje privalome vėl iš naujo atgaivinti bendruomenes, ypač provincijose. Kuo greičiau turime sukurti savo parapijose bendruomenes. Tuomet mūsų gyvenime bus didelė atspirtis ir parama bendraujant vieni su kitais. Atsiras noras dar labiau vieni kitiems padėti, dalintis džiaugsmais ir vargais“.

 

Svečias atsakinėjo į užduotus klausimus. Papasakojo apie vienuolių gyvenimą, pranciškonų vienuolyno regulos reikalavimus. „Savo misiją pranciškonai vienuoliai atlieka ne tik bendraudami su vargšais arba kaip gamtos mylėtojai, vaikščiodami apiplyšę sulopytom alkūnėm, bet ir dėsto Europos universitetuose, dirba Pietų Amerikoje, kur yra dideli socialiniai kontrastai. Aktyviai bendrauja su nuskriaustaisiais ir vargšais,“– kalbėjo gerb. kunigas.

Papasakojo, kur dabar Lietuvoje  yra įsikūrę pranciškonų vienuolynai ir apie savo vienuolišką gyvenimą. Pranciškonų charizma arba pašaukimas yra platus kaip pasaulis.

 

Papasakojo apie maldos svarbą vienuolio gyvenime, komentavo iš ko sudarytas brevijorius. Atskleidė nepaprastą Dovydo psalmių grožį, leido įsijausti į Dievo slėpinį.

 

Pabaigoje prelegentas apibendrinančiai pasakė:-„Mūsų ateitį negali lemti nei žvaigždės, nei kortos, nei kavos tirščiai, nei kunigo prakeikimai, nes visi esame Kūrėjo rankose ir valioje.  Šimtaprocentinis ateities žinojimas netektų gyvenimo žavesio, netikėtumo ir kas yra staigmenos elementas. Gyvenimas prarastų laisvę“.

 

Vakarinių šv. Mišių pamokslo metu kun. J. Sasnauskas kalbėjo:

 

„Mes privalome kurti gėrį ir juo tikėti. Privalome augti šventumu. Gavėnios pradžioje pasižadėjome padaryti daug gerų darbų, svajojome tapti tobulesniais Dievo akivaizdoje. Gavėnios meto atgaila tebūnie ne tik vidinė, bet ir išorinė bei vieša. Atgailos praktika puoselėjama pagal mūsų amžiaus ir įvairių kraštų galimybes bei sąlygas. Šioje laiko atkarpoje dar labiau privalome gėrėtis Dievo sukurtu pasauliu ir stiprinti savyje šventumo pradus. Gavėnios laikas nėra išskirtinis ta prasme, kad jame daugiau pasninkaujama, bet išskirtinis savo rimtumu, susimąstymu apie Dievo planą ir žmogaus siekius tame plane. Turime džiaugtis Kūrėjo duotais talentais, šeimos laime ir žmogiška laisve. Gavėnia tik primena, kad kiekvienam reikia susirūpinti savo amžinybe ir prisikėlimu, nes tai yra žmogaus gyvenimo žemėje įprasminimas".

 

Atsisveikindamas su tikinčiaisiais kun. J. Sasnauskas sakė:“ Gyvuokite, būkite drąsūs, dėkokit Dievui už viską, ką sugebate, pasipriešinkite blogiui ir neteisybei bent malda. Būkite pasveikinti ne tik su Gavėnia, bet ir su artėjančiu Kristaus Prisikėlimu. Ačiū visiems, kurie turėjote kantrybės ateiti čia iš savo tikėjimo, iš noro priklausyt Bažnyčiai, prikeltajam Kristui“.

 

 

Direktorius ir vyriausiasis redaktorius – kun. Julius SASNAUSKAS

Įsteigta Lietuvos Vyskupų Konferencijos 1995 m.

Rengia kultūrinio-religinio pobūdžio laidas, kurios transliuojamos per Lietuvos radijo I ir II programą. „Mažosios studijos“ radijo laidose stengiamasi pateikti brandžios kultūros ir religijos sąveikos pavyzdžių, padedančių puoselėti ir skleisti dvasines vertybes, šviesti Lietuvos visuomenę kultūriškai ir pasaulėžiūriškai, suteikti platesnę mąstymo krypties pasirinkimo galimybę. Laidose taip pat informuojama apie visuotinės Bažnyčios veikimą pasaulyje, siekiama skatinti ryšius tarp tautų ir visuomeninių, kultūrinių bei religinių grupių.

 

 

Trakų g. 12a, LT-01132 Vilnius

Tel./faks.: (5) 260 96 44
Tel. (5) 260 96 46
El. paštas: info@mstudija.lt

 

 

Lietuvos Radijo I PROGRAMA

 

 

5.45 „Dievo Žodis. Kasdieniai skaitymai“
20.45 „Dievo Žodis. Kasdieniai skaitymai“ (kartojama)

 

 

18.20 „Kultūra ir religija“

 

 

17.05-18.00 „Popiežius ir pasaulis“, „Septintoji diena“

 

 

Pirmadieniais 
16.30 „Kultūra ir religija“ (kartojama)
23.30 "Popiežius ir pasaulis" (kartojama)

 

Antradieniais
16.30 „Muzikos menas“
23.30 "Septintoji diena" (kartojama)

 

Trečiadienis
16.30 „Noriu tikėti“
kartojama 23.30

 

Ketvirtadieniais
16.30 „Poetiniai skaitymai“
23.30 "Kultūra ir religija" (kartojama)

 

Penktadieniais
16.30 Diskusijų klubas“
kartojama 23.30