 |
|
|
|
NAUJIENOS
Susirinkome sušildyti širdis Atėjo žiema tamsus, niūrus, pilkas, kupinas nevilties laikotarpis. Kaimo žmogui tenka daugiau laiko praleisti namuose, lieka mažiau laiko bendrauti su žmonėmis, susitikti su kaimynais. Mūsų Paaluonio bendruomenės aktyvas nutarėme sukviesti aplinkinių kaimelių žmones į advento šventę.Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Leščių Dievo Apvaizdos bažnyčioje. Klebonas kun. Gintautas Jankauskas pamokslo metu sakė: Adventas mums primena, kad jau čia pat Kristaus gimimo šventė. Taip pat primena jo būsimą atėjimą pasaulio pabaigpje. Be to, primena Dievo gailestingumą, nes nupuolusiam žmogui pažadėjo išgelbėjimą. Visa tai išreikšta Advento liturgijoje šv. Mišių skaitiniuose ir maldose. Visi meldėmės už bendruomenės žmones.  Adventas tai metas, kai tiesiami nauji keliai ir lyginami, atnaujinami seni, pamiršti keliai: vaikų pas tėvus, tėvų pas vaikus, pas buvusius kolegas, pas kaimynus, vienišus, apleistus žmones. Adventas tai susitaikymo, laukimo ir nors ir labai mažų, bet gerų darbų darymo metas. Žmonės, kurie panoro būti kartu, pasakyti vienas kitam gerą žodį, apkabinti, atsiprašyti vieni kitų ir sugūžėjo į Paaluonio bendruomenės namus.Visi laukėme gerb.kun. Gintauto Jankausko, kuris atskubėjo po šv.Mišių. Šventė prasidėjo bendruomenės patalpų pašventinimu. Malda, labai gražiais ir prasmingais žodžiais kunigas pašventino bendruomenei skirtas patalpas, papasakojo apie bažnytinių liturginių metų eigą, advento prasmę ir esmę, mokė susitaikymo, meilės ir gerumo. Kun. G. Jankauskas bendruomenei padovanojo Naująjį Testamentą. Pristatyti ir kiti dalyvavę svečiai: Kėdainių rajono vicemeras Rimgtaudas Rimošaitis, kaimo bendruomenių koordinatorė Birutė Tauginienė. Pernaravos seniūnijos seniūnė Aldona Kurtkuvienė. Vakaro vedančioji Irena Parnavienė. Visos rimtos organizacijos turi savo himnus, todėl ir Paaluonio bendruomenė šiandien jį jau turi. Bendruomenės žmonės kartu su svečiais pirmą kartą sugiedojo Paaluonio bendruomenės himną. Himno žodžių autorė B. Falentinienė, muziką parinko I. Parnavienė. Dubenėlio formos gerb. kunigo uždegta žvakė sušildė visų rankas ir sielas.Visiems norėjosi ją kuo ilgiau palaikyti savo delnuose ir kad ta šiluma, jaukumas niekada neišblėstų iš mūsų širdžių.  Skambant, prasmingiems žodžiams visi pynėme advento vainiką. Tai labai gražus adventinis paprotys. Kunigo uždegta ir visų rankų sušildyta žvakė dedama patalpos viduryje. Nuo jos visi susirinkusieji tiesė spindulius ir uždegę po žvakelę statė spindulių galuose. Tai pritarimo, padrąsinimo, atleidimo, meilės, draugystės, pagalbos ženklas. Juk Dievas mums irgi uždegė šviesą, kad negyventume tamsoje. Be to visi iš eglės šakelių sudėjome gražų vainiką, papuošėme jį obuoliais, saldainiais, žaisliukais. Eglės šakos tarsi sako: Aš gyvenu. Turėkite vilties. Viskas atsinaujins, viskas vėl prisikels gyventi. Obuoliai santarvės, pažinimo meilės vaisius. Žaisliukai ir saldumynai tai simboliai turto, grožio, kurių ir linkėjome visiems. Prasmingiausias momentas susikibinimas rankomis. Taip mes tapome gyvu adventiniu vainiku, nes juk ir Dievo simbolis ratas jis neturi nei pradžios, nei pabaigos. Perėjome į kitas patalpas, pasigrožėjome bendruomenės žmonių suneštais, pačių pagamintais adventiniais valgiais. Svečiai išsakė savo sveikinimus ir linkėjimus, įteikė atminimo dovanas. Visi šventės dalyviai nutarėme advento metu angelauti vienas kitam, tai yra kiekvienas išsitraukėme po vieną iš dalyvių vardų ir laikysime paslaptyje. Jam nežinant ir nematant, darysime mažas malonias staigmenas. Po šv. Kalėdų galėsime prisipažinti kas kam angelavome.  Kartu su gerb. kunigu ir šventės vedančia I. Parnaviene, visi giedojome ir dainavome giesmes ir adventines dainas, klausėmės sakralinės poezijos. Ilgokai užsitęsė šventė, laikas prabėgo greitai. Buvo apie ką pamąstyti, buvo ką prisiminti. Dauguma susirinkusiųjų jau perkopę ne vieną dešimtmetį, nuėję gražų gyvenimo kelią. Tik per kasdieninius darbus, pamiršę vaikystėje patirtus Kūčių, šv. Kalėdų papročius, burtus. Čia turėjome galimybę vėl sugrįžti praeitin, atgaivinti anų dienų prisiminimus. Iš dieviško meilės šaltinio pasisėmėme šviesos ir ugnies, pasidalijome duona, šypsniu, išklausėme daug gražių žodžių. Į savo namus sugrįžome kupini ramybės, susikaupimo, su viltimi sulaukti patekančios Betliejaus žvaigždės, palinkėję vienas kitam nuotaikingo Kūčių vakaro, švento susikaupimo šv.Kalėdų rytą ir žadančios vilties spindulių ateinančiose Naujuose metuose. Paaluonio kaimo bendruomenės pirmininkė Bronė Falentinienė
|
| <<
į puslapio viršų Atnaujinta 2024 0617 14 |
© 2003
Katalikų interneto tarnyba, el. paštas: p-kaunas@lcn.lt
© 2003 Ariogalos šv. arkangelo Mykolo parapija |